Nebežinodamas, kaip gelbėti vieną seniausių Lietuvos mūrinių bažnyčių, 52-ejų dvasininkas kreipėsi į paveldosaugos, statybų specialistus, žiniasklaidą, tikėdamasi rasti greitą sprendimą. R.G.Skrinsko teigimu, dar prieš keletą metų atrodė, kad ant skardžio pastatytai šventovei, kuri yra kultūros paveldo objektas, didelio pavojaus nėra, tačiau situacija pasikeitė praūžus smarkioms pavasarinėms liūtims.
„Gegužę ir birželį labai didelės liūtys buvo. Kai po jų nuvirto šalia atraminių sienų augęs medis, apgriovęs ir dalį sienos, pamatėme, kad situacija labai prasta. Plytas rišantis skiedinys tapo panašus į smėlį, net vaikas galėtų nesunkiai išimti plytas. Yra išbyrėję apie metrą plytų. Nežinome, koks jų sluoksnis dar skiria nuo žemės, ant kurios stovi bažnyčia. Jie jo nebeliks, žemė, kaip vanduo, išbyrės, nuslinks ir bažnyčia.
Yra ir atramines sienas prilaikantys kontraforsai, vienas jų – jau nugriuvęs“, – pasakojo beveik du dešimtmečius parapijai vadovaujantis kunigas.
Jo teigimu, didžiausia problema – ilgos biurokratinės procedūros, siekiant gauti statybos leidimus, prašant pinigų. Dvasininko skaičiavimu, net jei viskas vyktų sklandžiai, finansavimas būtų gautas ir darbai pradėti tik 2015 m. Iki to laiko 1639 m. pastatyta bažnyčia jau gali būti ir sugriuvusi.
Kaltininkas – Lapių sąvartynas?
R.G.Skrinskas įsitikinęs, kad didžiausios bėdos prasidėjo prieš kelis dešimtmečius atidarius Lapių sąvartyną.
„Nuo to laiko sunkiasvorės mašinos važiuoja pro bažnyčią, viskas vibruoja, pradėjo skilinėti sienos. Įtakos turbūt turi ir rūgštūs lietūs bei klimato pokyčiai – anksčiau tokių smarkių ir ilgai besitęsiančių liūčių nebūdavo“, – svarsto kunigas.
Šlaitą reikia skubiai tvirtinti, nes kiekviena smarki liūtis gali būti pražūtinga. Parapija pati nepajėgi rasti reikiamų lėšų, todėl R.G.Skrinskas kreipsis į Kultūros paveldo departamento, prašydamas finansavimo. Paveldosaugininkai sako, kad prieš pradedant bet kokius darbus, pirmiau reikia atlikti archeologinius, geologinius tyrimus.
„Pats nieko negaliu daryti, nes į cypę pakliūsiu. Tikiu, kad atkreipus visuomenės ir specialistų dėmesį, viskas vyks skubos tvarka“, – šypteli Lapių klebonas.
1997 m. Kultūros paveldo departamentas šlaito sutvirtinimui skyrė 268,7 tūkst. Lt. Į žemę buvo įgręžti tarpusavyje metalo konstrukcijomis sujungti metaliniai poliai. Atraminė siena neremontuota. Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto 1998 m. atliktais skaičiavimais, sienai sutvirtinti būtų reikėję 66,4 tūkst. Lt.
Tualetas – lauke
Rodydamas Lapių bažnyčios skaudulius, R.G.Skrinskas 15min.lt žurnalistus pakvietė užeiti į greta, taip pat ant šlaito, prieš maždaug 105 metus pastatytą medinę dviejų aukštų kleboniją.
„Kai skelbiama, kad kunigai mersedesus perka, tai matote patys – kaip iš tiesų gyvename“, – sakė kunigas, rodydamas į švarų, prižiūrėtą, tačiau verkiant kapitalinio remonto laukiančią kleboniją. Ją sudaro gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai, kurių vienas paverstas garažu.
Name nėra vandentiekio, todėl tenka vandenį nešioti kibirais. Jei nori nusiprausti – caro laikų prausykla. Medinis tualetas, kuriame lizdą susikusios širšės, yra lauke.
Tiesa, R.G.Skrinskas Lapių klebonijoje praleidžia nedaug laiko – tik šiltuoju metų laiku pagyvena. Pagrindinė jo buveinė yra Domeikavoje.
Kunigas rodo griūvančias namo lubas, tačiau tikina nieko padaryti negalintis, nes pastatas – paveldo objektas. Reikia įveikti daug biurokratinių kliūčių, kol „kaip normalus žmogus galėčiau pasitvarkyti“.
Nepaisant užgriuvusių rūpesčių, dvasininkas išlieka optimistas. Jis tikisi atsakingų institucijų supratimo ir viliasi, kad Lapių bažnyčia ir klebonija sulauks pagalbos.
