Tuo metu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) teigia nesuradęs jokių kunigo galimo nusikaltimo įrodymų, netgi priešingai – nustatyta, kad jis karo metu gelbėjęs žydus.
„Šis žmogus yra ketvirtojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, jį Prezidentūra apdovanojo už nuopelnus ir šiandien mums kvestionuoti tą klausimą, matyt, nėra jokios prasmės. Mes manėme ir dabar galbūt manome, kad žmogus vertas, kad jo vardu būtų pavadinta gatvė, skveras, pasodintas medis ar dar kažkaip įamžintas atminimas. Bet kada iškilo tam tikrų abejonių dėl šio žmogaus veiklos vertinimo, taryboje priimtas sprendimas, kad laikinai sustabdome jo įamžinimo klausimo svarstymą“, – BNS sakė S.Žvinys.
J.Žvinio ir jo brolio Broniaus Žvinio atminimo įamžinimui priešinasi Lietuvos žydų bendruomenė, kuri teigia turinti duomenų, kad kunigas galėjo tiesiogiai dalyvauti žudant žydų tautybės asmenis.
J.Žvinio ir jo brolio Broniaus Žvinio atminimo įamžinimui priešinasi Lietuvos žydų bendruomenė, kuri teigia turinti duomenų, kad kunigas galėjo tiesiogiai dalyvauti žudant žydų tautybės asmenis Antrojo pasaulinio karo metu, o jo brolis – prisidėti prie žudynių. Vasario pabaigoje žydų bendruomenė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei į LGGRTC. Centro prašoma atlikti tyrimą šių asmenų atžvilgiu ir „supažindinti visuomenę su tyrimo išvadomis“, o nustačius jų sąsajas su nusikaltimu, „rekomenduoti Molėtų rajono savivaldybei ir kitoms savivaldybėms nesiimti jokių priemonių“ dėl jų įamžinimo.
„Šiandien, matyt, emocinių bangų įvairių yra, bet ar jos pagrįstos, ar nepagrįstos – matyt, kad Prezidentūra, jei jau skyrė apdovanojimą, tai įvertino“, – neabejojo meras.
Jis neslėpė, kad J.Žvinys yra jo tolimas giminaitis ir patikino, kad pats neinicijavo šio asmens įamžinimo klausimo ir nuo bet kokių sprendimų šiuo klausimu taryboje nusišalino.
LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arūnas Bubnys sako, kad J.Žvinys negalėjo dalyvauti žudant žydus, nes Molėtų valsčiaus sukilėlių būrį paliko dviem mėnesiams iki 1941-ųjų rugpjūčio 29-osios skerdynių Molėtuose, kuomet nužudyta apie 700 žydų.
„Jis su Holokaustu jokių reikalų neturėjo, nesusitepęs tais dalykais. Jis buvo sukilėlių būryje Molėtų valsčiaus 1941-aisiais, bet jis apie liepos 4-ąją išėjo iš to būrio, grįžo į Dubingius ir kunigavo“, – sakė A.Bubnys.
„Dėl kunigo neturiu jokių kontraargumentų tai daryti (įamžinti). Jis nusipelnęs žmogus, jo dėka daug suimtų komunistų, sovietinių aktyvistų buvo išgelbėta nuo sušaudymo, jis įkalbėjo ir Molėtų, ir Dubingių sukilėlius pasigailėti (...). Dar Jonas Žvinys apie mėnesį laiko slėpė du žydus savo daržinėje. Todėl kaltinti jį Holokaustu yra visiškas nesusipratimas“, – pridūrė istorikas.
LGGRTC atstovas taip pat teigia radęs dokumentą, įrodantį, kad su holokaustu sietas kunigo brolis B.Žvinys taip pat negalėjo dalyvauti žudynėse, nes nuo 1941-ųjų liepos pradžios buvo perkeltas dirbti į Vilniaus miesto policiją. Jis ketina artimiausiu metu išvadas pateikti Molėtų savivaldybei, Lietuvos žydų bendruomenei ir dar dviems besikreipusioms institucijoms.
Pasak mero, į tarybą dėl įamžinimo kreipėsi J.Žvinio giminaičiai, kurie nurodė, jog jis trečiojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje tapo savanoriu ir dalyvavo mūšiuose su lenkais prie Širvintų ir Giedraičių, vėliau buvo įšventintas į kunigus, užėmė įvairias bažnytines pareigas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kuomet į Lietuvą įžengė sovietų armija, organizavo pasipriešinimo būrį, buvo Molėtų valsčiaus sukilėlių vadas, vėliau kalėjo tremtyje.
„Artimieji kreipėsi keletą sykių į Prezidentūrą, mus apkaltino dėl delsimo. Tai vienaip ar kitaip jie yra aktyvūs ir mano, kad šio žmogaus atminimas turi būti įamžintas“, – tikino S.Žvinys.
