2015 06 23

Kuo pasinaudos politikai per 2016-ųjų Seimo rinkimus

Dabartinės aistros dėl lietuvių vaikų Norvegijoje ir vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ per kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus nekels tokių diskusijų, kokios kilo dėl Garliavos istorijos, teigia LRT.lt pašnekovai. Jie taip pat nemano, kad kilusios diskusijos dėl pabėgėlių priėmimo sukurs labai ryškią politinių partijų priešpriešą. Kita vertus, sutinkama, kad šios aktualijos gali būti panaudotos politinėje kovoje.
Protesto akcija prie Norvegijos ambasados Vilniuje
Protesto akcija prie Norvegijos ambasados Vilniuje / Justina Butkutė

Šį pavasarį Lietuvoje kilo aistros dėl Norvegijos tarnyboms perduotų mažamečių. Politologai Tomas Janeliūnas ir Mažvydas Jastramskis teigia, kad per 2016-ųjų Seimo rinkimus ši tema gali būti vėl iškelta į viešumą, tačiau ji esą nebus vyraujanti.

„2012-aisias viena pagrindinių temų buvo atominės elektrinės statybos. Diskusijos dėl lietuvių vaikų Norvegijoje galėtų būti kaip šalutinė dimensija, kaip kad buvo Garliavos istorija. Manau, šią temą galėtų stipriai išnaudoti kokia nors nauja partija, pavyzdžiui, Naglio Puteikio darinys. Konservatorių partijoje taip pat yra politikų, kurie norėtų apie tai kalbėti, bet partijos vadovybė, manau, neleistų tai paversti vienu iš esminių klausimų“, – portalui LRT.lt komentavo M. Jastramskis.

Vaikų ir Norvegijos vaikų teisių apsaugos taisyklių tema yra viena iš tų, kuriomis bandoma užkabinti socialiai jautrius klausimus.

Nemažai dėmesio šiai temai skyrė europarlamentaras, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, kuris, be kita ko, ragino ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių kreiptis į Norvegijos vyriausybę dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą. Kaip teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas T.Janeliūnas, V.Mazuronis, būdamas europarlamentaru, turi ne tiek daug temų, kurios tiesiogiai aktualios Lietuvos rinkėjams, todėl kalba šia tema.

„Vaikų ir Norvegijos vaikų teisių apsaugos taisyklių tema yra viena iš tų, kuriomis bandoma užkabinti socialiai jautrius klausimus. Kol kas neatrodo, kad kitos partijos ties tuo tikslingai dirbtų. Žinoma, jei yra kokia nors aktualija, vienas ar kitas politikas gali tam skirti dėmesio, bet nemanau, kad per rinkimus tai bus ypatingai iškeliama. Vis tik rinkimuose dažniausiai vyrauja gana panašios temos – ekonominiai, socialiniai dalykai, saugumo aspektai. Vaikų teisių klausimai yra jautrūs, bet jie paprastai susiję su konkrečiais atvejais, ir tai gali būti viena iš rinkimų temų, jei prieš pat rinkimus vėl kažkas netikėtai iškiltų“, – LRT.lt kalbėjo T.Janeliūnas.

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis teigia, kad galima paimti kokį nors vieną faktą ar pora istorijų ir iš jų padarytų dramblį, mėginti įtikinėti: „Ar tuo naudosis viena ar kita politinė partija, sunku pasakyti.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų