2014 metų balandį grupė savižudybių prevencijos ekspertų ir Kupiškio rajono specialistų ėmėsi savanoriško mokslu ir praktika grįsto savižudybių prevencijos modelio įgyvendinimo savivaldybės lygmeniu.
Projektu „Kupiškio savižudybių prevencijos iniciatyva“ buvo siekiama pagrindinio tikslo – įdiegti ir išplėtoti įvairių institucijų bendradarbiavimo modelį, sudarantį galimybę laiku užtikrinti efektyvią ir tęstinę pagalbą žmonėms, ketinantiems / mėginantiems žudytis bei nusižudžiusių artimiesiems.
Išmokome, kaip reaguoti į žmogaus ketinimus nusižudyti, kaip skaityti ženklus ir įvertinti riziką.
„Tokiu būdu buvo siekiama pagrindinio tikslo – prisidėti prie savižudybių prevencijos, siekiant savižudybių skaičiaus mažėjimo Kupiškio rajone“, – 15min aiškino Kupiškio savižudybių prevencijos iniciatyvos koordinatorė, psichologė Valija Šap.
8 iš 10 užsimena apie ketinimus
Kupiškio vietos bendruomenė ir susibūrusi psichikos sveikatos specialistų bei žinomų visuomenės veikėjų grupė savanoriškai vykdė pilotinį projektą.
Seniūnai, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai ir medikai buvo mokomi pastebėti savižudybės riziką ir į ją tinkamai reaguoti. Be to, buvo sukurtas savižudybių prevencijos Kupiškyje algoritmas, kuris padėjo išgelbėti ne vieną gyvybę.
„Išmokome, kaip reaguoti į žmogaus ketinimus nusižudyti, kaip skaityti ženklus ir įvertinti riziką“, – aiškino V.Šap.
Jos teigimu, 8 iš 10 nusižudžiusiųjų vienaip ar kitaip užsimena apie savo ketinimus: vieni tiesiai, kiti – aptakiai.
Tarkime, žmogus sako, kad jam viskas atsibodo, kad jis nieko nebenori. Arba jis nuolat liūdnas, atsiskyręs ar piktas: „Tada reikia įvertinti kitus rizikos veiksnius: ar vartojamas alkoholis, ar buvo savižudybių giminėje, ar žmogus sirgęs depresija.“
Apmokė daugiau nei 700 žmonių
Psichologė V.Šap pasakojo, kad per penkerius iniciatyvos įgyvendinimo metus, bendradarbiaujant ekspertams ir vietos specialistams, buvo parengtas ir Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Reagavimo į savižudybių riziką modelis.
„Jame buvo numatyta ir įtvirtinta specialistų reagavimo, informacijos perdavimo ir pagalbos tęstinumo užtikrinimo tvarka esant savižudybės grėsmei ir įvykus savižudybei. Atskiri modelio variantai parengti reagavimui į suaugusių ir vaikų / paauglių savižudybės grėsmę“, – pasakojo V.Šap.
Nuo 2014 metų visiems pagalbą gyventojams teikiantiems specialistams – medikams, policijos pareigūnams, socialiniams darbuotojams, švietimo, visuomenės sveikatos, seniūnijų specialistams, nevyriausybinių organizacijų atstovams, bendruomenių lyderiams – buvo sudaryta galimybė sistemingai dalyvauti ekspertų vedamuose mokymuose ir supervizijose: „Per penkerių metų laikotarpį buvo vykdyta 129 val. mokymų ir supervizijų, kuriose registruoti 710 dalyvių.“
Jau per pirmuosius 3 įgyvendinimo mėnesius 3–4 kartus padaugėjo rajono gyventojų, besikreipiančių psichologinės pagalbos.
Per tą laiką pagalbos teikimo koordinatorius registravo 276 pagalbos organizavimo, teikimo bei problemų aptarimo (dažniausiai su specialistais) atvejus, 156 pagalbos organizavimo atvejus, į namus teikti pagalbos vyko 34 kartus.
„Viešinant iniciatyvą jau per pirmuosius 3 įgyvendinimo mėnesius 3–4 kartus padaugėjo rajono gyventojų, besikreipiančių psichologinės pagalbos“, – pažymėjo V.Šap ir pasidžiaugė aktyviu seniūnijų specialistų, socialinių darbuotojų, bendruomenių pareigūnų įsitraukimu.
Psichologo paslaugos neprieinamos
V.Šap neslėpė, kad psichologų paslaugų prieinamumo klausimas iniciatyvos laikotarpiu spręstas tik privataus verslo ir projektinių veiklų įgyvendinimo pastangomis. Kupiškio miesto ir rajono gyventojams nemokamai suteikta 187 individualios, taip pat ir telefonu, psichologo konsultacijos, 1154 konsultacijos apmokėtos verslininko Vlado Lašo, 353 – projektų lėšomis, 142 – iš pačių klientų kišenės.
„Būtent iš šios statistikos išryškėjo ir iššūkiai, kuriuos būtina spręsti, siekiant toliau efektyviai teikti pagalbą savižudybės rizikoje esantiems asmenims“, – pabrėžė V.Šap ir išvardijo tris pagrindinius:
- nepakankamas psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centre. Čia psichologo konsultacijos teikiamos tik vieną dieną per savaitę, o tai yra stipriai per mažai;
- kompleksinės pagalbos turintiems priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų galimybių stoka;
- išryškėjusi senyvo amžiaus žmonių savižudybių rizikos valdymo problema, kurios sprendimui reikalingas aktyvesnis senyvo amžiaus vienišų gyventojų lankymas ir priežiūra, sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas, atskirties mažinimas.
„Akivaizdu, kad, nepaisant įgyvendinamų priemonių, kai kuriose seniūnijose savižudybių problema išliko aktuali per visą iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpį. Tik nežymiai pavyko sumažinti savižudybių rodiklius Kupiškio miesto bei Kupiškio seniūnijoje: 2009–2013 metais vidutiniškai užfiksuota 6,2 savižudybės per metus, 2014–2018 metais – 5,4.
Tačiau mažesnėse seniūnijose skaičiaus mažėjimas ryškus: Alizavos ir Skapiškio 2016–2018 metais nenusižudė nė vienas gyventojas, o šiuo laikotarpiu Noriūnų, Subačiaus ir Šimonių seniūnijose – po 2 gyventojus. Šimonių seniūnija metų metus turėjo aukštus savižudybių rodiklius – 2009–2013 metais čia užfiksuota 19 savižudybių“, – rezultatus apžvelgė V.Šap.
Ji atkreipė dėmesį, kad seniūnijose, kuriose yra mažesnis gyventojų skaičius, specialistai turi galimybę dažniau lankyti jos gyventojus, pastebėti jiems kylančius sunkumus ir tarpininkauti juos sprendžiant bei padėti pasiekti pagalbos teikėjus.
Darbus tęs kitose savivaldybėse
Psichologė pasidžiaugė, kad Kupiškio rajono savivaldybėje pavyko priartėti prie šalies savižudybių skaičiaus vidurkio.
Pavyzdžiui, 2016 metais 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 28,7, o Kupiškio rajono savivaldybėje – net 55,7 savižudybės. Tuo metu 2018 metais skaičiai dėliojasi atitinkamai taip – 24,4 ir 23,6.
Todėl savižudybių prevencijos iniciatyvos įgyvendinimo Kupiškio rajone darbo grupė priėmė sprendimą baigti darbus, o V.Šap pateikė Kupiškio rajono savivaldybės tarybai prašymą nuo 2019 m. liepos 1 d. atšaukti ją iš Reagavimo į savižudybių riziką koordinatoriaus pareigų.
„Rekomendavome tarybai skirti kitą koordinatorių ir svarstyti galimybę savivaldybei perimti savižudybių prevencijos tęstinumą bei išsakėme pasirengimą bendradarbiauti tęsiant savižudybių prevenciją rajone. Džiugu, jog taryba pasirengusi tęsti darbus, o skyrus naują koordinatorių esame pasirengę, esant poreikiui, visapusiškai padėti“, – tikino V.Šap.
Ji pažymėjo, kad įgyvendinant Kupiškio savižudybių prevencijos iniciatyvą išvystytas reagavimo į savižudybių riziką modelis buvo pritaikytas ir įdiegtas beveik pusėje šalies savivaldybių: Zarasų, Anykščių, Pasvalio, Raseinių, Kelmės, Ukmergės, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Akmenės r., Kauno ir Vilniaus miesto bei kt.
Kasmet atrodome vis geriau
Savižudybių skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja, taip pat per kelerius metus triskart padaugėjo apsilankymų pas psichologus poliklinikose.
Higienos instituto duomenimis, pernai šalyje nusižudė 682 žmonės, 2017 metais – 749 žmonės, 2016 metais – 823 žmonės, 2015 metais – 891 žmogus, 2014 metais – 935 žmonės. Tuo metu 2013–aisiais pasitraukusiųjų iš gyvenimo buvo daugiau kaip tūkstantis – 1085 žmonės.
Mažėja ir santykinis savižudybių skaičius – gyventojų mirtingumo dėl savižudybių rodiklis 2015-aisiais Lietuvoje siekė 30,41 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2016-aisiais jis buvo 28,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2017 metais šis rodiklis mažėjo iki maždaug 26 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o pernai sudarė 24,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
