STT tinkluose atsidūrusi buvusi Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vadovė turi solidžius žemės plotus Švenčionių rajone, prie Rašios ežero. Ten valstybė įmerkė jau gerokai daugiau kaip 200 tūks. eurų. Nemaža dalis visuomenės reikmėms sukurtos infrastruktūros atrodo kukliai. Išskyrus namą, kurį, kaip ir visa kita, jau po kelerių metų R.Kraujelytė-Noreikienė galės naudoti savo reikmėms. Vis dėlto STT išgarsinta buvusi valdininkė prisiekinėja turtą paliksianti gamtos ir amatų mėgėjų naudojimui.
Valdžios keičiasi, pinigai nesibaigia
15min.lt pavyko nustatyti tris atvejus, kai R.Kraujelytės-Noreikienės valdoms prie Rašios ežero skirtas solidus finansavimas.
Štai „Jonvabalių sala“ pakrikštytas R.Kraujelytės-Noreikienės miškas finansavimu džiaugiasi jau antrą kartą. 2007 m. sausį tuomečio Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus Vidmanto Kanopos patvirtintu potvarkiu projektui „Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės, ekologinės ir socialinės vertės padidinimas“ skirta beveik 345 tūkst. litų – arba kone 100 tūkst. eurų.
Statybos darbai buvo baigti. Lieptai, pavėsinės, lauko tualetai – sumontuoti. Darbus atliko bendrovė „Letronas“. Visa tai ir dabar yra R.Kraujelytės-Noreikienės miške. Tik pavėsinės nušiurusios, lieptus supa meldai. Ir čia paaiškėja, kad STT pričiupta valdininkė gavo dar vieną solidžią pinigų injekciją į savo valdas.
Nacionalinės mokėjimo agentūros informaciniame portale skelbiamais duomenimis, R.Kraujelytė-Noreikienė gavo dar 326,6 tūkst. litų (94,59 tūkst. eurų) iš Kaimo plėtros programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Projekto pavadinimas – „Miško „Jonvabalių sala“ rekreacinės infrastruktūros plėtra“.
Pagal pastarąjį projektą taip pat įsipareigota įrengti, pavyzdžiui, du lieptus. Kurie statyti iš pirmos ES pinigų bangos, o kurie iš antros – plika akimi vargiai atskirsi. Išvirtę stalai, kiaurastogės pavėsinės, kažkodėl ant šono paguldytas lauko tualetas – tokie vaizdai vargiai primena gamtos mėgėjams patrauklią viešąją infrastruktūrą, kurios sukūrimui R.Kraujelytė-Noreikienė gavo arti 200 tūkst. eurų. Bet ir tai dar ne viskas.
Namas pavyko tikrai
Vienintelis objektas, kur sudėtas darbas ir panaudotos medžiagos nekelia nė menkiausių abejonių, – tai toje pačioje teritorijoje stovintis namas. O prie jo puikuojasi dar viena iškaba su ES vėliava.
„Edukacinio centro „Amatų būtovė“ sukūrimas“ – taip vadinasi dar vienas projektas, kuriam paramą gavo R.Kraujelytė-Noreikienė. Šįsyk – palyginti kuklią 100 tūkst. litų sumą.
Viešai prieinamuose projekto dokumentuose nurodoma, jog beveik antra tiek – 90,8 tūkst. litų – į amatų centrą investuoti žadėjo pati STT tinkluose spurdanti valdininkė.
„Vykstant visuotinei globalizacijai nyksta tradiciniai amatai, todėl siekiant išsaugoti savo tautos identitetą, būtina atgaivinti kaime gyvavusias tradicijas, amatus. Projektas įgyvendinamas palankioje geografiniu atžvilgiu teritorijoje, kurioje tradicinių amatų plėtrai bus maksimaliai pritaikomi bei panaudojami vietos ištekliai ir esančios kraštovaizdžio, gamtinės, istorinės vertybės. Šiuo projektu bus vykdomas vertingųjų savybių autentiškoje aplinkoje išsaugojimas ir užtikrinamas kultūrinių raiškų bei tradicijų perdavimas ateinančioms kartoms; senųjų amatų puoselėjimas, jų technologijų mokymas ir sklaida; tautinio paveldo ekspozicijų kūrimas bei tvarkymas ir pristatymas visuomenei“, – teigiama projekto aprašyme.
O namas, nors iš pirmo žvilgsnio panašus į gyvenamąjį, yra edukacinės paskirties – taip jis įregistruotas ir valstybės registre. Būtent namo statyboms ir teko finansavimas.
„Iš vietoje esančios medienos (miško) amatininkai pastatys tradicinį rytų Aukštaitijos architektūrai būdingą pastatą, kuriame bus įrengtas edukacinis amatų centras. Jame bus kepama duona, liejamos žvakės, dažomi siūlai, mezgama, siuvinėjama, pristatomi kt. amatai. Vyks tradicinių amatų pažinimo edukacinės pamokos, tautinio paveldo, regionui būdingų amatų edukacinės ekspozicijos, teminiai renginiai, pažintinės ekskursijos“, – teigiama R.Kraujelytės-Noreikienės projekte.
Pinigus skyrė „darbiečių“ kompanija
R.Kraujelytė-Noreikienė politine garsenybe tapo užpernai, kai tuometis žemės ūkio ministras, „darbietis“ Vigilijus Jukna ją paskyrė Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vadove. Netrukus ji ėmėsi reorganizacijos, kurios metu įdarbintas, pavyzdžiui, Žilvinas Putramentas – buvęs „darbietis“, išgarsėjęs Nacionalinės kredito unijos byloje. Tas pats Ž.Putramentas, kuris, kaip ir R.Kraujelytė-Noreikienė, buvo nufilmuotas „išgryninant“ galimai kyšiais gautus dovanų kuponus.
Seimo opozicijos versijas, esą R.Kraujelytės-Noreikienės šuolį karjeros laiptais nulėmė ryšiai su Darbo partija, neigė ir Žemės ūkio ministerija, ir pati valdininkė. Tačiau Darbo partija, panašu, tiesiog persekioja R.Kraujalytę-Noreikienę. Mat su ja susiję asmenys skyrė finansavimą „Amatų būtovės“ projektui.
Sprendimą dėl finansavimo skyrimo priėmė daugeliui mažai tepasakanti institucija – vietos veiklos grupė (VVG). Tiksliau, Švenčionių VVG valdyba. Į ją R.Kraujelytė-Noreikienė kreipėsi prašydama pinigų verslo projektui – teritorijoje, kurią puoselėja, pavyzdžiui, iš „Pelno nesiekiančių investicijų miškuose“ programos.
Kaip rodo oficialūs Švenčionių VVG protokolai, iš pradžių vietos veiklos grupės valdyba nenorėjo skirti pinigų „Amatų būtovei“. 2013 m. rugpjūčio 16 d. posėdyje VVG valdybos nariai vienas po kito reiškė abejones dėl R.Kraujelytės-Noreikienės projekto. Motyvai – „nesimato, kad tai verslo projektas“, „realių pajamų nesimato“, „nesimato realaus projekto vaizdo“, „abejojama, kad už projekte numatytas lėšas įmanoma pastatyti naują pastatą“. Tokiomis vieningomis nuomonėmis apsikeitę VVG valdybos nariai atidėjo sprendimo priėmimą.
O jau po mėnesio VVG valdybos klausimai išgaravo. Susipažinę su R.Kraujelytės-Noreikienės vizija, jie vienbalsiai patvirtino 100 tūkst. litų skyrimą.
Tuomet Švenčionių VVG valdyboje netrūko su Darbo partija susijusių asmenų. Danutė Vigelienė – nepavykusiu pasiskraidymu pagarsėjusio tuomečio Švenčionių mero Vytauto Vigelio žmona. Pastarasis, šiemet pralaimėjęs mero rinkimus, buvo skandalingai ir trumpai įdarbintas kultūros viceministru. Ona Raguckienė – ilgametė Švenčionių Ateities apylinkės rinkimų komisijos narė ir pirmininkė. Štai pernykščiuose rinkimuose į šias pareigas ją delegavo Darbo partija. Lygiai taip pat – ir 2012 m. Seimo rinkimuose. Dar viena Švenčionių VVG valdybos narė, balsavusi už finansavimą R.Kraujelytei-Noreikienei, – Raja Krupenina, Švenčionių tarybos narė, išrinkta pagal Darbo partijos sąrašą.
Pažeidimų nerado
Dar vienas bendras vardiklis visuose trijuose R.Kraujelytės-Noreikienės projektuose – tai, kad jos gauti pinigai viena ar kita forma plaukia per Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), pavaldžią tai pačiai Žemės ūkio ministerijai.
Procedūriškai, kiekvieno sprendimo – ar NMA, ar VVG lygiu – priėmime turi dalyvauti NMA pareigūnai. Lygiai taip pat NMA turi kontroliuoti, kaip panaudojamos ES lėšos.
15min.lt oficialiai pasiteiravo NMA apie tris europinį finansavimą gavusius R.Kraujelytės-Noreikienės projektus. Agentūra pažymi, jog nėra jokių apribojimų projektams, vykdomiems vienoje ir toje pačioje teritorijoje. Sykiu NMA pažymi, kad du „Jonvabalių salos“ projektai oficialiai vykdyti skirtinguose sklypuose.
„Teisės aktuose nėra nustatyta ribojimų dėl projektų įgyvendinimo vietos. 2007-2013 m. laikotarpiu ribojama tik galima gauti maksimali paramos suma (pagal 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioritetą gauta parama į šią sumą neįskaičiuojama).
Be to, remiantis dokumentacija, 2007-2013 m. laikotarpio projektai įgyvendinami skirtinguose sklypuose, todėl neturėtų būti teigiama, kad tai ta pati teritorija“, – teigiama NMA 15min.lt pateiktame komentare.
Apie patį pirmąjį „Jonvabalių salos“ tvarkymą už 100 tūkst. eurų NMA pasakyti galėjo nedaug – mat projekto medžiaga jau ilsisi archyvuose.
„Projektas „Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės, ekologinės ir socialinės vertės padidinimas“ buvo įgyvendintas pagal 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioritetą. Projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpis jau yra pasibaigęs, todėl duomenys apie jį agentūroje nėra saugomi (atiduoti į archyvą)“, – teigia NMA.
Apie antrą „Jonvabalių salos“ tvarkymo etapą NMA informuoja išsamiai išvardindama, kiek ir ko R.Kraujelytė-Noreikienė įsipareigojo pastatyti už gautą finansinę paramą.
„Projektui „Miško „Jonvabalių sala“ rekreacinės infrastruktūros plėtra“ skirta 93 756 Eur parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Pagal projektą įsigyta: lieptai (2 vnt.), pavėsinės (3 vnt.), suolai (38 vnt.), stalai (12 vnt.), šiukšliadėžės (7 vnt.), skulptūros (4 vnt.), pamiškių formavimas (1 ha), medynų papildymas ornitochoriniais medžiais ir krūmais (100 vnt.), rekreaciniai takai ir jų atnaujinimas, laipteliai, apžvalgos aikštelės, mediniai atrakcionai (16 vnt.), persirengimo kabinos (6 vnt.), laužavietės (5 vnt.), informaciniai stendai (2 vnt.), rodyklės (3 vnt.), ženklai (1 vnt.), transporto priemonių parkavimo vietos (su žvyro danga)“, – vardija NMA.
Apie dabartinę R.Kraujelytės-Noreikienės „Jonvabalių salos“ būklę – lieptus į meldus, kiauras pavėsines ir kt. – NMA teigia nežinanti. Mat projektas pastarąjį kartą tikrintas pabaigtuvių proga.
„Įgyvendinant projektą, atliktos trys patikros, paskutinė jų – 2013 m. pavasarį, projekto įgyvendinimo pabaigoje. Patikros metu neatitikimų nerasta, pavėsinės ir lieptai buvo nauji, tai įrodo fotografuota medžiaga. Į Jūsų pateiktą informaciją bus atsižvelgta, atliekant papildomą kontrolę“, – aiškina NMA.
O laikas tiksi
NMA pateikiamais duomenimis, visais trim atvejais R.Kraujelytei-Noreikienei galioja tas pats penkerių metų terminas. Tai laikas, per kurį paramos gavėja privalo leisti sukurta infrastruktūra naudotis visuomenei ir nekeisti objektų paskirties. NMA projektų taisyklės aiškiai nustato, kad „įvykdžius projektą įgyvendintos investicijos tampa paramos gavėjo nuosavybe“.
Pirmojo „Jonvabalių salos“ projekto atveju laikas jau ištiksėjo. „Kaip jau minėta, projektas įgyvendintas pagal 2004-2006 m. programą, kontrolės laikotarpis pasibaigęs“, – teigia NMA.
Antrasis „Jonvabalių salos“ finansavimo etapas taip pat eina į pabaigą. NMA pateikiamais duomenimis, ši infrastruktūra galės būti naudojama privačioms reikmėms jau po metų. „Įsipareigojimai agentūrai pagal projektą „Miško „Jonvabalių sala“ rekreacinės infrastruktūros plėtra“ baigsis 2016 m. pabaigoje“, – informuoja NMA.
Kiek ilgiau R.Kraujelytei-Noreikienei teks laukti, kol amatų centru pakrikštytas namas prie ežero galės būti naudojamas kitai paskirčiai.
„Keliamas reikalavimas be agentūros sutikimo bent penkerius arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neperduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekte numatytos vykdyti veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos. Projekto kontrolės laikotarpis – penkerių metų laikotarpis nuo sprendimo skirti paramą dienos priėmimo, per kurį tikrinama, kaip vietos projekto vykdytojas laikosi projekte numatytų įsipareigojimų. Šio projekto priežiūros laikotarpis baigsis 2018 m. pabaigoje, iki tol bus privaloma reikalavimo laikytis“, – informuoja NMA.
Remdamasi projektiniais dokumentais, NMA nesutinka su teiginiu, jog trys ES lėšomis remiami projektai įgyvendinti vienoje ir toje pačioje teritorijoje.
Žada nenaudoti teritorijos savo reikmėms
Didelių valdų prie Rašios ežero savininkė R.Kraujelytė-Noreikienė 15min.lt teigė valstybės investicijas panaudojusi tinkamai – kad būtų sukurta infrastruktūra gamtos mylėtojams.
„Toje teritorijoje lankosi žmonės, lankosi poilsiautojai. Atvyksta, atplaukia. Tam sudarytos sąlygos: gali pažintiniais takais vaikščioti, yra ten žydų šaudymo vieta. Aplankyti būtent tą vietą. Ir, na, planuojama ten edukacija su tradiciniais amatais“, – vardijo pašnekovė.
Dabartinio „Jonvabalių salos“ vaizdo R.Kraujelytė-Noreikienė ragina nesureikšminti. Esą ne tas metų laikas – o ir „Amatų būtovės“ statybos vaizdą pagadino.
„Tai yra tvarkoma ir viskas bus iki pavasario sezono sutvarkyta“, – užtikrino moteris.
Anot jos, „Jonvabalių sala“ pamėgta poilsiautojų, o jų būna visokių. Esą būtent blogesnieji iš poilsiautojų ir yra išvartytų stalų bei kitų ne itin estetiškų vaizdų priežastis.
Man buvo ir vagystės, ir policija buvo kviesta. Ir nieko, aišku, nerado.
„Man buvo ir vagystės, ir policija buvo kviesta. Ir nieko, aišku, nerado. (...) Mano noras ir tikslai – kad tai būtų lankoma vieta ir prieinama visiems. Aš jau keletą metų su tuo projektu tai ir darau. (...) Tų poilsiautojų yra, ir aš kiekvieną savaitgalį ten būnu. Kviečiu ir jus vasarą, ne rudenį“, – sakė R.Kraujelytė-Noreikienė.
Poilsiautojų moteris tikina sulaukianti daug. „Būna taip, kad kas atvažiuoja pirmesnis – tas ir užsiima“, – prisiminė pašnekovė.
Paprašyta pakomentuoti sukurtos infrastruktūros vertę, „Jonvabalių salos“ savininkė priminė, jog NMA jai priekaištų neturėjo. Na, o „Pelno nesiekiančių investicijų miškuose“ programą ji laiko puikia mintimi.
„Aš manau, kad tai gerai, tai tikslinga“, – sakė R.Kraujelytė-Noreikienė.
Tikslas – duoklė senelio atminimui
Na, o „Amatų būtovės“ sėkmė R.Kraujelytei-Noreikienei abejonių nekelia. Esą prie ežero ketinama sukurti „gyvą tradiciją“, kur bus aktyviai puoselėjama liaudies kultūra. Nemažas viltis moteris sieja ir su gamtos mėgėjais – ji teigė laukianti tų poilsiautojų, kurie norės ir pasimėgauti gamta, ir pamatyti, kaip gyvuoja tradiciniai amatai.
Paklausta apie Švenčionių VVG tarybos vertinimus, kai iš pradžių nenorėta skirti finansavimo „Amatų būtovei“, R.Kraujelytė-Noreikienė teigė neturinti tokios informacijos. „Tikrai nežinau šito. Nebuvau supažindinta su protokolais ar kuo nors“, – sakė ji.
Nors NMA įvardija, kad jau po trejų metų namas prie ežero galės būti naudojamas vien privačioms reikmėms, R.Kraujelytė-Noreikienė patikino norinti amatų centrą išlaikyti ir po NMA nustatyto kontrolės periodo. Taip pašnekovė teigė siekianti įprasminti savo giminės atminimą.
„Paveldėtą turiu. Būtent senelių žemė. Ūkininkas Adomas Kraujelis turėjo 70 hektarų. Ir man atiteko dalis, paveldėjau iš tėvelio. Ir man seniai buvo siūloma parduoti. Mano noras buvo būtent atkurti, kaip pas senelį buvo. (...) O kodėl turėtų būti gyvenamoji paskirtis?“ – teigė R.Kraujelytė-Noreikienė.
