„Turbūt pagrindinė priežastis yra situacija Lietuvos, o ypač Vilniaus, būsto rinkoje. Kadangi dėl naujai atvykstančių žmonių skaičiaus labai smarkiai sukilo butų kainos, rinkoje jaučiamas stygius, natūralu, kad atvykstantys į Vilnių būsimi ar esami studentai pateko į šią pakitusią būsto rinkos situaciją“, – tvirtino seniausio šalyje universiteto vadovas.
Jo teigimu, dar pernai šios problemos nebuvo, VU galėjo visiškai patenkinti studentų poreikius, tačiau šiemet to padaryti nebepavyks.
„Dar pernai VU, turėdamas maždaug 5,5 tūkst. vietų bendrabučiuose, buvo pajėgus bendrabučiais aprūpinti 95 proc. pirmakursių ir užsienio studentų ir dar gana geromis sąlygomis – dviviečiai kambariai ir panašiai“, – teigė R.Petrauskas.
„Dabar staiga mes nebegalime tenkinti šito poreikio“, – pridūrė jis.
Smarkiai stingant apgyvendinimo vietų bendrabučiuose, VU apgyvendina studentus po tris ten, kur buvo planuojama gyventi po du.
Dėl to universitetas ketina supratingiems studentams sumažinti gyvenimo bendrabutyje kainą.
„Universitetas iki šiol pasižymėjo itin mažomis bendrabučio kainomis, jos nekilo. O dabar mes tikimės solidarumo ir bendrabučiuose gyvenančių studentų supratimo, kad reikia pasispausti. Mes tikrai atsižvelgsime į gyvenimo sąlygų pakeitimą ir kainas mažinsime“, – kalbėjo VU rektorius.
Pasak R.Petrausko, apgyvendinimo problema greičiausiai išliks ir kitais metais, o tai gali turėti įtakos ne tik nacionaliniam, bet ir tarptautiniam studijų patrauklumui.
Privertė kooperuotis su grupioke
Humanitarinius mokslus VU studijuojanti ketvirtakursė Kamilė 15min pasakojo, kad iki šiol gyveno viena triviečiame „Niujorku“ vadinamo studentų miestelio bendrabučio kambaryje ir mokėjo visą kainą – 130 eurų.
Anot studentės, universitetas neinformavo, kad į kambarius gali įkelti papildomų žmonių, apie tai sužinojo iš grupiokės.
„Nesulaukėme jokio el. laiško, dauguma studentų ilsisi, netikrina socialinių tinklų grupių. Mačiau, kad daugelis apie pakeitimus sužinojo, kai meistrai pradėjo tikrinti kambarius ir įnešė dar vieną lovą. Situacija, aišku, liūdna, liūdna vien dėl to, kad VU administracija laiku neperspėja“, – teigė VU studentė.
Ji teigė susisiekusi su bendrabučio, kuriame gyvena, administracija ir sužinojusi, kad eilėje gauti bendrabutį stovi apie pusę tūkstančio studentų, todėl ir ji gali sulaukti naujokės.
Mintis apie tai, kad į kambarį gali būti atkeltas nepažįstamas žmogus, ją privertė susikooperuoti su grupioke į vieną trivietį kambarį bei vieną kambarį atlaisvinti.
„Dėl šitos situacijos nutarėm keisti sutartis ir apsigyventi kartu mano triviečiame kambaryje. Mokėsime po 65 eurus“, – kalbėjo Kamilė.
Ji teigė, kad kaip ketvirtakursė būtų norėjusi gyventi viena, nes teks rašyti bakalauro darbą, tačiau šiuo metu tai būtų buvusi per didelė prabanga.
Gyvenimas VU bendrabutyje per mėnesį, priklausomai nuo to, kiek studentų gyvena kambaryje ir kuriame bendrabutyje, kainuoja nuo 44 iki 174 eurų.
VU mokosi 23 tūkst. studentų, o 40 proc. stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas mokosi būtent šiame universitete.
VGTU priėmė nelengvą sprendimą
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) šiemet turėjo priimti nelengvą sprendimą ir apie sutarčių nepratęsimą dėl vietų trūkumo pirmakursiams informuoti magistrantus, vis dar gyvenusius bendrabučiuose.
Tačiau universitetas teigia informavęs vyresnius studentus iš anksto.
„Magistrantūros studentai buvo perspėti, jog gyvenamosios vietos sutartys gali būti nepratęstos, esant dideliam pirmakursių apgyvendinimo poreikiui. Šį sprendimą priimti buvo nelengva, bet įvertinome tai, jog magistrantai jau keletą metų gyvena Vilniuje ir pažįsta miestą. Be to, daugelis iš jų yra dirbantys asmenys, kurių gaunamos didesnės pajamos gali leisti išsinuomoti būstą ne bendrabutyje“, – 15min atsiųstame komentare teigė VGTU kancleris Vaidotas Trinkūnas.
Jo teigimu, VGTU informuoja studentus apie kitas apgyvendinimo galimybes, pavyzdžiui, apsigyvenimą kai kurių kolegijų bendrabučiuose. Tiesa, tą patį daro ir VU Studentų atstovybė.
VGTU kancleris taip pat teigė, kad būsimą problemą dėl bendrabučių matė dar pavasarį ir tam iš anksto ruošėsi.
Šiemet, anot V.Trinkūno, sulaukta per 900 pirmakursių prašymų skirti gyvenamąją vietą bendrabutyje.
„Apie būsimą vietų trūkumą ir galimas apgyvendinimo problemas žinojome jau pavasarį, tad iš anksto galvojome, kaip šią problemą reikėtų spręsti. Tuo metu buvo skaičiuojama, kad laisvų vietų bendrabučiuose artėjantį rudenį bus apie 500“, – teigė universiteto kancleris.
Jo teigimu, vietų skaičių bendrabučiuose, priartėjus rugsėjui, pavyko padidinti iki 700, o sprendžiant apgyvendinimo klausimus universitetas atsižvelgia į keletą prioritetų.
Vienas jų – stengiamasi suteikti vietą studentams, kurie yra socialiai remtinų ar mažesnes pajamas gaunančių šeimų nariai, taip pat apgyvendinti studentus su individualiais poreikiais bei tuos, kurie nėra Vilniaus miesto ar rajono gyventojai.
Į panašius prioritetus, apgyvendindamas studentus, atsižvelgia ir VU.
Kai kurie bendrabučio negavo iki šiol
Nepaisant to, kad mokslo metų pradžia jau čia pat, kai kurie studentai bendrabučio negavo iki šiol, tačiau vilties nepraranda.
Ši problema aktuali ir kitų Vilniuje esančių aukštųjų mokyklų studentams, dėl to aktyvistai trečiadienį surengė protesto akciją prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Maždaug dešimtis protestuotojų prie ministerijos pasistatė palapines ir ragino didinti vietų bendrabučiuose skaičių, o vietų negaunantiems – kompensuoti nuomos išlaidas.
Protestą organizavo opozicinių socialdemokratų Vilniaus skyriaus grupė „Momentum“.
Švietimo ministerija, kaip rašė BNS, dėl apgyvendinimo situacijos inicijuoja darbo grupę, į kurią sukvies aukštųjų mokyklų administracijų ir studentų atstovus.
Tiesa, dar prieš šį protestą ministerija aktyvistams dėl apgyvendinimo problemų patarė kreiptis į aukštąsias mokyklas, kurioms ir priklauso bendrabučiai.
