Ilgos motinystės atostogos yra tai, kuo Baltijos šalys panašios. Tai yra paveldėta dar iš sovietinių laikų, kaip ir nemažai kitų socialinės apsaugos aspektų. Ir naujajame lietuviškame socialiniame modelyje, kuris gana prieštaringai Lietuvoje vertinamas, jų lieka taip pat nemažai.
Mamos turtingesnės Estijoje, bet namie būna trumpiau
Lietuvoje mamos ar tėčiai gali auginti vaikelį metus arba dvejus. Jei žmogus lieka namuose metus, ji per juos gauna ne didesnes nei 1389 eurų išmokas. Jei dirbti negrįžti asmuo nutaria dvejus metus, pirmaisiais vaiko auginimo metais mokama 70 proc. algos, antraisiais – 40 proc.
Estijoje visą vidutinį šalies atlyginimą motina gali gauti 18 mėnesių, tai yra pusantrų metų.
Estai planuoja jau kitąmet didinti išmokas vaikams nuo 19 iki 50 eurų.
Latvijoje tai pat galima pasirinkti. Arba metus kas mėnesį gauti vidutinio šalyje atlyginimo dydžio išmokas, arba tą pačią sumą išskaidyti per pusantrų metų ir kas mėnesį tenkintis šiek tiek mažesne suma.
Mamadieniai ir tėvadieniai teisiškai egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, tačiau net Latvijos gerovės ministras Uldis Augulis pripažįsta, kad ne visos darbovietės į juos išleidžia. Esą tai priklauso nuo darbdavio ir kolektvinių darbo sutarčių.
Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pripažįsta, kad estai vaikams pinigų skiria daugiau nei Latvija ar Lietuva. Jei šios dvi šalys tiesiogiai tėvams už vaikus nieko nemoka, estai planuoja jau kitąmet didinti išmokas vaikams nuo 19 iki 50 eurų.
Estijoje geriau nesusirgti
Ligos atveju, socialinė sistema geriau veikia Lietuvoje, vertina ekpertai. Štai Estijoje darbuotojai serga savo sąskaita. Nei Latvijoje, nei pas mus kol kas dar nėra grasinama palikti ligonį keletą dienų gyventi iš santaupų, o Estijoje tai jau realybė.
Pirmas tris dienas estai serga savo sąskaita, mat žmonės sensta ir labiau serga, ir išlaikyti sistemą, kuri tai kompensuotų, jiems tapo per brangu.
Estijos socialinių reikalų ministerijos pareigūnė Egle Kaarats tvirtina, kad tik iš pradžių žmonės neimdavo ligonlapių ir į darbą eidavo sirgdami.
Estijoje pats darbuotojas moka už tris pirmas ligos dienos, paskui dar keturias moka darbdavys ir tik paskui įsijungia valstybė.
Latvijoje pirmas dešimt dienų už sergantį darbininką moka darbdavys, paskui valstybė. Lietuvoje darbadavys moka tik už dvi pirmas ligos dienas. Šitos nuostatos nebus keičiamos ir priėmus socialinį modelį.
Atleidžia visi panašiai
Ekspertai pabrėžia, kad estai daug kur liberalesni, bet nedarbo draudimas visose trijose Baltijos šalyse yra panašaus dydžio taip pat todėl, kad toks buvo sovietmečio palikimas.
Nedarbo išmokų suma Latvijoje ir Estijoje yra maždaug dviejų mėnesių dydžio.
Nedarbo išmokų suma Latvijoje ir Estijoje yra maždaug dviejų mėnesių dydžio. Darbdavys turi prieš mėnesį pranešti darbuotojui, kad jis bus atleistas iš darbo.
Vis dėlto, priėmus naują socialinį modelį, Lietuva atrodys pažangiausiai ir darbo santykių lankstumu jau bus Baltijos šalių lyderė. Kitaip tariant, darbuotoją atleisti pas mus darbdaviui bus paprasčiausia.
Estijoje panašūs pokyčiai įvyko prieš dvejus metus ir dabar ši Baltijos šalis jau džiaugiasi rezultatais, mat šalies konkurencingumas padidėjo, sukuriama daugiau darbo vietų.
Pasirodo, lyginant Estiją, Latviją ir Lietuvą, net Lietuvos pensininkai turi kuo pasidžiaugti. Nors pensijos, skirtingai nei kaimynėse, čia dar neindeksuojamos ir yra mažesnės, tačiau jas atsveria taikomos kompensacijos už šildymą, atip pat Lietuvoje palankiau kompensuojami vaistai.
