Klastočių karalius – internetas
Net ir norėdamas įsigyti kokybišką prekę ir sumokėti nemažą pinigų sumą, pirkėjas gali įsigyti originalių prekės ženklų klastotę, jei nusprendžia apsipirkti ne oficialiose bei patikimose prekyvietėse. Klastočių būna pačių įvairiausių – nuo atpažįstamų iš pirmo žvilgsnio iki labai gerai užmaskuotų, įtikinančių, kad prekė verta prašomos nemenkos sumos. Plati ir klastočių „geografija“ – nuo paprasto kioskelio prie namų, turgaus, didesnės parduotuvės iki interneto platybių. Tačiau kur apsiperkant reikėtų būti atidžiausiems?
15min portale vykdytoje apklausoje „Kaip manote, kur galima įsigyti suklastotų prekių?“ 41 proc. skaitytojų įvardijo prekybos centrus. Turgų, kaip mažai patikimą prekyvietę, įvardijo 26 proc. balsavusių, o internetą – 21 proc.
Tarptautinės kovos prieš klastotes asociacijos SNB-REACT regiono vadovą Kazimierą Sarzičką skaitytojų nuomonė kiek nustebino, specialistas didžiausią dėmesį ragino atkreipti į elektroninę prekybą. „Nežinau, ar būtų galima sakyti – kiekviename prekybos centre. Jei kalbėtume potencialiai – taip, kiekvienas prekybos centras, vieta, kur prekiaujama, gali teikti ir klastotes, tačiau sakyti, kad kiekviename prekybos centre jų galima rasti, tas pats kaip sakyti, jog visi žmonės yra sukčiai. Kalbant apie klastotes, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jų dažniausiai yra ten, kur prekeiviui yra lengviausiai išvengti atsakomybės, kur mažiausia priežiūra ar kur sudaroma daugiausia galimybių pasukčiauti. Aš pirmoje vietoje išskirčiau internetą, o kalbant apie fizines rinkas – turgų“, – komentavo vadovas.
Internetas, pasak pašnekovo, klastotėms yra tinkamiausia erdvė dėl kelių priežasčių, pirmiausia – prieinamumo ir didelio galimų vartotojų srauto: „Prekiautojas internetu gali parduoti klastotes visame pasaulyje – ir į tas šalis, kuriose kitokie įstatymai, kuriose ne taip griežtai kontroliuojama klastočių gamyba ar platinimas. Globalinis prieinamumas šiuo atveju yra teigiamas klastočių prekeiviams.“
Antras svarbus dalykas, prekiaujant internetu, anot K. Sarzičko, palyginus palankios galimybės suklastoti tapatybę. „Tiesa, ir pirkėjui nėra taip lengva patikrinti – ar tai yra teisėtas pardavėjas, ar jis tik apsimeta. Galiausiai internetu pirkdamas pirkėjas negali paliesti, apžiūrėti tų prekių – tai irgi suteikia nišą klastotėms. Visos šios priežastys nulemia, kad klastočių daugiausia platinama internete, nors, aišku, nepamirškime, kad jame yra ir originalių prekių bei oficialių, patikimų pardavėjų“, – tikino pašnekovas.
Tiesa, ir pirkėjui nėra taip lengva patikrinti – ar tai yra teisėtas pardavėjas, ar jis tik apsimeta.
Vienus apgauna, kiti – ieško klastočių
Kalbėdamas apie klastotes, K. Sarzičkas atkreipė dėmesį į skirtingą pirkėjų tipą – vienus nesąžiningi prekeiviai apgauna, o kiti – sąmoningai ieško suklastotų prekių. Būtent pastarieji ir yra didžiausias kovos su klastotėmis iššūkis, mat jie sudaro paklausą, kurios ir reikia nesąžiningiems prekeiviams.
„Išskirti galima būtų du atvejus. Pirma, kai žmogus įsigyja klastotę to nežinodamas, o antra – kurie būtent ir ieško pirkti klastočių. Pastarieji puikiausiai žino, kad jie įsigyja klastotę, ir tai daro visiškai sąmoningai, net jų ieško visur, kur įmanoma – turguje, internetu, socialiniuose tinkluose“, – kalbėjo specialistas.
Šią tendenciją K. Sarzičkas bandė paaiškinti nenumaldomu žmonių noru įsigyti vieną ir kitą prekių ženklą, net nesuvokiant, kokią didžiulę žalą daro ir sau, ir šalies ekonomikai, ir verslo rinkai. „Didžiausias iššūkis, kaip bebūtų keista, yra paklausa. Žmonės nori turėti vieno ar kito prekių ženklo prekę, neatsižvelgdami į kokybės kriterijų. Jie nori įsigyti „firminę“ prekę už pačią mažiausią kainą. Prekių ženklo jėga užburia vartotojus, kurie nori turėti tą daiktą, net puikiai žinodami, kad jis nėra originalus. Kartais, jei klastotė labai panaši į originalą, žmonės ir patys įtiki, ir mano, kad niekas nepastebės skirtumo“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad toleruodamas klastotes ar dar labiau skatindamas rinką, žmogus ne tik apgaudinėja patį save, bet ir labai smarkiai permoka. „Prisiminkime, kas yra klastotė? Tai yra prekė, pažymėta svetimu prekių ženklu, be ženklo savininko leidimo. Klastočių gamintojai ar pardavėjai siūlo pirkėjams prekes, kurių savikaina iš tikrųjų yra labai žema, bet tik uždėjus prekių ženklą, jos vertė neva pakyla ir vartotojas pasirengęs už ją mokėti daugiau. Klastotė dažnai būna nedaug pigesnė už originalą, siekiant pritraukti vartotoją ir įtikinti, kad prekė gera. Tačiau iš tiesų jos vertė – kartais mažesnė“, – aiškino K. Sarzičkas.
Svarbiausia – šaltinis
Paklaustas, kaip vartotojams apsisaugoti ir nepakliūti į sukčių pinkles, K. Saržickas turėjo vieną esminį patarimą – atkreipti dėmesį į šaltinį, tiekėją, pardavėją. „Jeigu internete perkant nepavyksta arba labai sunku surasti kontaktinius duomenis, juridinio asmens rekvizitus, atsakingo asmens vardą, pavardę ar labai abejotinas grįžtamas ryšys, jau tai turėtų kelti įtarimą. Turime suprasti, kad sąžiningas prekybininkas neturi jokio pagrindo slėpti tokius duomenis ar „užkišti“ juos taip giliai, kad klientui rasti nebūtų įmanoma“, – dėstė pašnekovas.
Prisiminkime, kas yra klastotė? Tai yra prekė, pažymėta svetimu prekių ženklu, be ženklo savininko leidimo.
Visada svarbu įsitikinti – iš ko perkame, pirkti įgaliotose ir patikimose interneto parduotuvėse. Pirkdami iš abejotinų asmenų rizikuojame daug kuo – gauti klastotę, nekokybišką, brokuotą prekę, o galbūt ir iš viso jos negauti.
Tiesa, pridūrė K. Sarzičkas, būna ir tokių atvejų, kai tiekėjai prekiauja klastotėmis irgi to nežinodami. „Juos tiesiog apgauna tiekėjai, pateikdami klastotes, o ne originalias prekes. Bet noriu pabrėžti, kad tokiu atveju sąžiningas pardavėjas visada prisiims atsakomybę, grąžins pinigus klientui, o išsiaiškinti su tiekėju bandys pats, reikšdamas pretenziją ir panašiai. Būtent todėl grįžtame prie to, kad svarbiausia – patikimas pardavėjas“, – neabejojo specialistas.
Tarptautinės kovos prieš klastotes asociacijos SNB-REACT regiono vadovas ragino ir pačius pirkėjus būti aktyvesnius, pranešti apie nesąžiningus prekybininkus.
Lietuvoje už klastočių platinimą yra numatyta administracinė ir net baudžiamoji atsakomybė.
Pastebėję klastotes turguje, identifikavę klastočių platintojus internete ar kitaip susidūrę, pirkėjai turėtų kreiptis į policiją ir apie tai informuoti.
„Sudėtingiausias klausimas – kaip mažinti tokių prekių skaičių, jei rinkoje yra paklausa? Mes kaip asociacija kovojame su prekių atsiradimu rinkoje – stengiamės užkirsti tam kelią, bendradarbiaudami ir su muitine, ir su policija“ – teigė K. Sarzičkas.