Koalicijos partneriai: galėtų būti vieningesni socialdemokratai
Darbo partijos (leiboristų) narė Virginija Baltraitienė teigia matanti vidinių nesutarimų Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) nei tarp koalicijos partnerių.
„Sakoma vienaip, o padaroma kitaip. Viskas išeina į paviršių, ir atrodo, kad yra nesutarimų koalicijoje. Trys partijos lyg ir sutaria, bet galėtų būti vieningesni patys socialdemokratai. <...> Tiek praėjusioje kadencijoje būdami kartu opozicijoje, tiek dabar, žinau, kad niekada negalima pasitikėti. Visada, jei yra vienas sutarimas, reikia turėti atsarginį variantą arba žinoti, kad galima pralošti. Pasitikėjimo tokio nėra“, – portalui LRT.lt kalba V. Baltraitienė.
Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius (TSPMI), politologas, aiškina, kad socialdemokratų nesutarimai veikia Vyriausybės ir visos valdančiosios koalicijos darbą. „Bet kokios partijos vidiniai nesutarimai silpnina tos partijos vaidmenį ir galias valdančiojoje koalicijoje“, – konstatuoja R. Vilpišauskas.
Tuo metu politikos apžvalgininkas K. Girnius atkreipia dėmesį, kad istoriškai socialdemokratai buvo pati drausmingiausia partija.
„Faktiškai jų gretose beveik nėra įvykę jokių skilimų, kai kitose partijose skilimų būta labai daug. Manau, bėda yra ne tik vidaus konfliktas – nemažai socialdemokratų mato, kad Algirdas Butkevičius yra labai silpnas premjeras, po kiek laiko partijai būtų geriau rasti tinkamesnį. Vienintelė bėda, kad A. Butkevičius lieka nepaprastai populiarus, tad mėginimas jį pašalinti būtų sudėtingas“, – aiškina politologas.
K. Girniaus nuomone, po dvejų metų, artėjant rinkimams, vidiniai nesutarimai gali įgyti didesnės reikšmės, bet socialdemokratai turėtų juos sutramdyti.
Pritaria siekiui įvesti eurą, bet nepritaria euro įvedimui
Su koalicijos partneriais Darbo partija (leiboristais) socialdemokratai nesutaria dėl „Sodros“ lubų įvedimo, su partija „Tvarka ir teisingumas“ – dėl progresinių mokesčių bei euro įvedimo.
„Į šią koaliciją atėjome kaip partija, deklaruojanti progresinius mokesčius. Buvęs partietis Julius Veselka buvo paruošęs visą paketą mokesčių įstatymo pakeitimų. Dabar situacija yra tokia, kad premjeras sudarė darbo grupę, kuri paruošė vieną kitą pakeitimą ir, kaip jūs matėte, jie niekur nenuėjo.
<...> Manome, kad viduriniosios klasės formavimas šiandien yra vienas iš pagrindinių uždavinių, o progresiniai mokesčiai tą gali padaryti geriausiai. Šioje vietoje socialdemokratų nuomonė ar apsisprendimas yra jų nuomonė, bet jei jie atitinka žodį „socialdemokratija“, tai jie turi būti to šalininkai, farvateriai, o ne atvirkščiai“, – portalui LRT.lt aiškino R. Paksas.
Maža to, „tvarkiečiai“ nori referendumo dėl euro įvedimo šalyje. Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius yra pažymėjęs, kad toks referendumas nereikalingas, mat „stodami į Europos Sąjungą (ES) esame praktiškai įsipareigoję įsivesti eurą.“
Būtent šią savaitę frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai iš naujo užregistravo praėjusią kadenciją jų siūlytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įvesti progresinių mokesčių sistemą visoms gaunamoms pajamoms, priklausomai nuo jų dydžio.
Maža to, „tvarkiečiai“ nori referendumo dėl euro įvedimo šalyje. Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius yra pažymėjęs, kad toks referendumas nereikalingas, mat „stodami į Europos Sąjungą (ES) esame praktiškai įsipareigoję įsivesti eurą.“
Savo ruožtu „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis neabejoja, kad referendumas yra reikalingas. „Stojant į ES mes pritarėme siekiui siekti euro įsivedimo, bet nepritarėme pačiam euro įvedimui. Tokiu atveju, mūsų įsitikinimu, dėl euro įvedimo turėtų būti atsiklausiami piliečiai referendumo būdu“, – mano politikas.
Tuo metu V. Baltraitienė kalba apie verslo liberalizavimą: „Jokiu būdu nepritariu švietimo, medicinos ar kai kurių kitų dalykų liberalizavimui, bet, kalbant apie „Sodros“ įmokų lubas, tai galima ginčytis dėl sumos, bet, manau, tam bus pritarta, nes visi supranta, kad, norint išlaikyti gerus specialistus, aukštos kvalifikacijos, mes turime palengvinti naštą darbdaviui, kad jis galėtų mokėti didesnį atlyginimą.“
Primename, kad finansų ministerija nesiūlo įvesti „Sodros“ įmokų lubų. „Darbiečiai“ įsitikinę, kad jos yra vienas instrumentų, mažinančių darbo santykių apmokestinimą.
Pasak K. Girniaus, dėl mokesčių gali būti įvairiausių dalykų. „Pavyzdžiui, „darbiečiai“ pasiūlys pakelti minimalų atlyginimą, bet to neatsitiks. Jei pasisektų, jie galėtų sakyti, kad laimėjo, bet jei ne – sakyti, kad blokavo socialdemokratai. Tokią politiką pasirinks ir „tvarkiečiai“ – spaus progresinius mokesčius, nebus progresinių mokesčių ir jie galės sakyti, kad savo pažadus ištesėjo, o partneriai – blokavo“, – dėsto politikos apžvalgininkas.
Darbo partijos byla – svarbus fonas
R. Vilpišauskas pastebi, kad iki šiol tebesitęsia kai kurios diskusijos dėl viceministrų paskyrimo.
„Tai yra pozicijos, kuriose priimami sprendimai, gaunama informacija, kuri laikoma svarbia. Ir tai turbūt kelia daugiau ginčų nei programiniai dalykai. Pavyzdžiui, kalbant apie mokesčius man atrodo, kad Darbo partijos (leiboristų) siūlymas taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas, mažesnį tarifą, labai smarkiai susijęs su noru palengvinti veiklos sąlygas atskiroms ūkio šakoms, tiksliau, maisto pramonės įmonėms“, – sako R. Vilpišauskas.
R. Vilpišauskas svarsto, kad ir vykstanti byla, pradėta prieš Darbo partiją, net ir pasikeitus šios partijos statusui, yra svarbus fonas, kuris vienaip ar kitaip veikia šios partijos santykį su kitais koalicijos partneriais.
K. Girniaus įsitikinimu, lygiai taip pat, kaip „darbiečiai“ nepatenkinti dėl V. Uspaskicho, kai jam buvo atimta teisinė neliečiamybė, „tvarkiečiai“ laužo ietis dėl neišspręstos R. Pakso problemos.
„Nuoskaudos liko ir liks. Manau, socialdemokratai yra padarę klaidų, kad jie labai arogantiškai elgiasi su partneriais“, – mano politikos apžvalgininkas.
