Dėl eilių kalta pandemija
Pašnekovo teigimu, dėl eilių susidarymo Kauno tardymo izoliatoriuje kalta COVID-19 pandemija, kuomet „ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, pataisos įstaigoms buvo nurodyta nepriimti į laisvės atėmimo vietų įstaigas naujų arešto bausme nuteistų asmenų, o nuteistųjų, kuriems paskirtas areštas ir kurie savarankiškai atvyko į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės arba iš anksto susisiekė su administracija dėl bausmės atlikimo, bausmės atlikimą atidėti 3 mėnesiams“.
„Su nuteistaisiais buvo sudaromi susitarimai, nustatant vėlesnes arešto atlikimo datas. Dėl šių aplinkybių susikaupė didelis arešto bausme nuteistų ir šios bausmės neatlikusių asmenų skaičius, – paaiškino R.Kulijevas. – Šiandien vadinamos eilės susidaro tik nustačius arešto bausmės atlikimo datą esant nuteistojo pareiškimui ar prašymui.“
O minėtas pareiškimas ar prašymas, kaip numato Bausmių vykdymo kodeksas, gali būti tenkinamas, kai „nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.“
„Kauno tardymo izoliatorius, gavęs panašų nuteistojo pranešimą ar pagrįstą prašymą nustatyti konkrečią arešto bausmės datą, nustato arešto bausmės datą ne ilgesniam nei dviejų mėnesių laikotarpiui, – pažymėjo Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pavaduotojas ir atkreipė dėmesį: „Teismo sprendimuose asmenims nustatoma pareiga, per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, savarankiškai atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmę. Pastaraisiais metais nėra buvę, kad laiku į Kauno tardymo izoliatorių atlikti bausmės atvykę nuteistieji nebūtų priimti atlikti bausmės.“
Tik maža dalis nuteistųjų į areštinę atvyksta patys
Vadinamieji grafikai, kada kam atlikti skirtą bausmę, anot R.Kulijevo, sudaromi atsižvelgiant į nuteistųjų pageidavimus.
„Jei asmuo atsiunčia pranešimą, kad per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo neatvyks į pataisos įstaigą, arba atsiunčia prašymą dėl svarbių priežasčių nustatyti vėlesnę arešto bausmės atlikimo datą, prašymai individualiai nagrinėjami ir tuomet nustatomos bausmės atlikimo datos. Pagal šias datas ir sudaromas minimas grafikas. Jis sudaromas atsižvelgiant į nuteistųjų kaitą (vieni paleidžiami, kiti priimami ir pan.)“, – apie perpildytų areštinių problemos sprendimo būdą pasakojo pašnekovas.
Paklaustas, ar yra kam nors „pirmenybė“, t.y. kas siunčiamas į areštinę be eilės, R.Kulijevas pakartojo: „Visi nuteistieji arešto bausme per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, savarankiškai atvykę į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmę yra priimami be jokių sąlygų“.
Tačiau problema yra ta, kad tik nedidelė dalis nuteistųjų per minėtą laiką patys geranoriškai atvyksta atlikti bausmės.
„Labai mažas skaičius nuteistųjų atvyksta atlikti bausmės per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Net ir sutarę konkrečią bausmės atlikimo datą, ne visada nuteistieji savarankiškai atvyksta į pataisos įstaigą atlikti bausmės, – sakė pareigūnas. – Per 2022 metus Lietuvos laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo gauta apie 1 300 teismų sprendimų ir apytiksliai dėl 1 000 nuteistųjų buvo kreipiamasi į policiją dėl jų paieškos, nes nuteistieji savarankiškai neatvyko į pataisos įstaigas atlikti bausmės, nevykdė jiems nustatytos pareigos – „ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės“.
Neatvykusių laiku ieško policija
R.Kulijevas atkreipė dėmesį, kad įstatyme 7 dienų savarankiško atvykimo į pataisos įstaigą terminas yra per trumpas ir paaiškino, kodėl: „Kadangi arešto bausme nuteisti asmenys dažnai nežino tikslios teismo sprendimų įsiteisėjimo datos, teismai neaiškiai išaiškina, o ir ne visi nuteistieji tiksliai supranta (įsiteisėjimo data skaičiuojama nuo sprendimo įteikimo nuteistajam dienos, o ne nuo sprendimo priėmimo dienos) ir savarankiškai skaičiuodami dažnai praleidžia 7 dienų terminus“.
Pasidomėjus, kas laukia tų, kurie vis tik laiku nepasirodo atlikti jiems teismo paskirtos arešto bausmės, pašnekovas paaiškino: „Jeigu nuteistasis neatvyksta atlikti arešto bausmės, teismo dokumentai persiunčiami į policijos įstaigą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka, dėl asmens sulaikymo arba paieškos paskelbimo. Jokios kitos drausminės, administracinės ar baudžiamosios priemonės nuteistajam už savarankišką neprisistatymą atlikti arešto bausmę, netaikomos“.
Kitose šalies areštinėse vietų yra
R.Kulijevo teigimu, tokia graudžiai kurioziška situacija, kai nuteistieji turi laukti eilėje, kol galės atlikti jiems paskirtą arešto bausmę, susidaro ne vien dėl pandemijos sukeltų padarinių, bet ir dėl to, kad areštinėse tiesiog per mažai vietų.
„Anksčiau arešto bausmei atlikti buvo skiriama daugiau pataisos įstaigų (Lukiškių tardymo izoliatoriuje, Marijampolės pataisos namuose, Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje). Tačiau visada nedidelė dalis nuteistųjų savarankiškai atvyksta į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmę. Didžioji našta tenka policijos pareigūnams, surasti ir sulaikyti nuteistąjį, vengiantį savarankiškai atlikti arešto bausmę“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, jo teigimu, su minėta problema susiduria ne visos šalyje esančios areštinės.
„Arešto bausmės atlikimui kiekviena pataisos įstaiga turi tam tikrą vietų skaičių. Šių vietų užimtumas kinta, nes vyksta nuteistųjų kaita (paleidžiami/priimami, susitaria atvykti/neatvyksta ir pan.). Todėl ir vietų užpildymo problema yra kintantis dalykas. Panevėžio ir Alytaus pataisos namuose arešto bausmei atlikti vietų yra visuomet. Po pandemijos ir karantino ribojimų arešto bausmę atlikti didesnis skaičius nuteistųjų susidarė Kauno ir Šiaulių tardymo izoliatoriuose“, – sakė pareigūnas.
Panaši praktika ir Skandinavijoje
Jei dabar daugelis pagalvojo, kad tokios „nesąmonės“ vykta tik Lietuvoje, tai R.Kulijevas atkreipė dėmesį, kad Lietuva – ne vienintelė šalis, kur nuteistieji savo atpildo valandos turi laukti eilėse: „Skandinavijos valstybėse neretai teismo nuteisti asmenys patekti į įkalinimo įstaigas gali pagal paskiriamą grafiką.
Pažymėtina, kad Lietuvoje dėl bausmės atlikimo datos nustatymo dažniausiai į pataisos įstaigą kreipiasi nuteistieji, kurie yra dirbantys, socialūs ir nusikalstamų veikų vykdymas nėra sisteminė jų gyvenimo būdo pasekmė. Galimybė suderinti bausmės atlikimo datą padeda nuteistajam susiplanuoti savo darbus, atostogas, asmeninio gyvenimo aplinkybes ir padidina tikimybę, kad dėl trumpalaikio bausmės atlikimo asmuo nepraras darbo, pasirūpins šeimos išlaikymo klausimais, sutvarkys kitus svarbius reikalus“.
Pasidomėjus, ar vietų trūkumo areštinėse problema yra kaip nors sprendžiama, pašnekovas sakė: „Viena sprendimo priemonių – arešto bausmės atlikimo datos nustatymas (1-2 mėn. laikotarpiui), taip pat rezervinių vietų numatymas – netikėtai atvykusiems nuteistiesiems priimti“.
Pareigūno teigimu, „pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už nusikaltimo padarymą arešto bausmė gali būti skiriama nuo 15 iki 90 parų. Nuteistųjų arešto bausme 2021 m. bausmės vidurkis Kauno tardymo izoliatoriuje – 38 paros“.
O dažniausiai, pasak R.Kulijevo, teismas nusikaltusius asmenis į areštinę siunčia už nesunkius nusikaltimus: „Vagystes, kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavimas neblaiviam), smurtinius nusikaltimus (skausmo sukėlimas, smurtas artimoje aplinkoje), disponavimą narkotinėmis medžiagomis, vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę, ir kt.“
