Finansų ministerijai beveik per pusę sumažinus ūkio augimo prognozę, kitų metų biudžete atsivėrė 900 mln. Lt skylė. Valdantieji iždą ketino lopyti tik iš dalies – 50 proc. – atkuriant per krizę sumažintas pensijas. Tačiau tokį taupymo būdą griežtai sukritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Dalia Grybauskaitė. |
„Taupyti reikia, kritinė situacija nesibaigia, bet ne labiausiai pažeidžiamų piliečių sąskaita. Todėl nepalaikysiu, kad tai būtų daroma pensininkų sąskaita. Būtina šalia taupymo priemonių galvoti ir apie papildomų mokesčių įvedimą, ypač prabangos prekėms ir brangaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apmokestinimui“, – gruodžio pradžioje kalbėjo Dalia Grybauskaitė.
Po šio pareiškimo Vyriausybė ėmė sukti galvą, iš kur išpešti pinigų biudžeto lopymui, o pensininkai ėmė liaupsinti juos užtarusią valstybės vadovę.
Premjero A.Kubiliaus atstovai 15min.lt nekomentavo, ar siūlymas kitais metais atkurti tik 50 proc. buvusių pensijų anksčiau nebuvo suderintas su prezidente. „Tikrai negaliu komentuoti, kaip ten buvo“, – sakė A.Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius.
D.Grybauskaitei mūru stojus už pensininkus sukruto Seimo vadovė, viena Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderių Irena Degutienė. Ji aiškino, kad dabar pats metas apmokestinti turtinguosius.
 |
| BFL/Tomo Lukšio nuotr./Irena Degutienė |
„Turime parodyti solidarumą. Taupymas turi būti ne skurdžiausiai gyvenančių žmonių sąskaita – reikia įvesti prabangos mokesčius – nekilnojamojo turto, brangių automobilių, jachtų, brangakmenių mokesčius“, – tuomet aiškino parlamento vadovė.
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės aiškinimai, kad vadinamieji prabangos mokesčiai daug naudos biudžetui neduos, I.Degutienei įspūdžio nepadarė:
„Turbūt šiuo atveju mes turime kalbėti ne vien tik apie tai, kiek įvedę prabangos mokesčius surinksime į biudžetą pinigų, dar didesnis noras, kad turime ieškoti solidarių problemų sprendimo būdų ir ieškoti bent minimalaus socialinio teisingumo. Ir tai, kad yra didelė diferenciacija tarp turtingųjų ir vargšų, ir pagal tai Lietuva yra paskutinė Europos Sąjungoje, tai tikrai ne tas kelias. Kai aš kalbu apie prabangos mokesčius, tai ne tik tas efektas, kad mes surinksim į biudžetą pinigų, bet tai yra ir teisingumo klausimas.“
Seimui nusprendus apmokestinti virš 1 mln. Lt kainuojančius būstus, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda buvo atviras: „Tai yra politinė akcija, nukreipta į tai, kad daliai rinkėjų šitas sprendimas patiks. Jeigu norima, kad nekilnojamojo turto mokestis vaidintų ne tik parodomąją funkciją, bet leistų efektyviau valdyti turtą, šiuo tikslu neapmokestinamojo turto minimumas turėtų būti ne 1 mln. Lt“, – sakė jis.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Artūras Zuokas |
Demonstruodamas kovą su ne vietoje pastatytais automobiliais sostinės meras Artūras Zuokas nusifilmavo vaizdo klipe, kuriame vaizduojama, kaip sostinės galva šarvuočiu pervažiuoja ant dviračių tako stovintį automobilį. Šis vaizdo klipas sulaukė didžiulio susidomėjimo visame pasaulyje, A.Zuokas tapo populiarus tarp daugelio pasaulio šalių internautų, pateko į pirmuosius didžiausių spaudos leidinių puslapius, šmėžavo populiariausių televizijos kanalų žinių reportažuose
15min.lt kalbinti viešųjų ryšių specialistai buvo vieningi: meras pasiekė viena – išgarsėjo, bet kovojant su ne vietoje pastatytais automobiliais tokios akcijos rezultatai turėtų būti prastesni.
Lietuvos radijo apžvalgininkas Gintaras Aleknonis anksčiau teigė, kad ši žinia pasaulio žiniasklaidoje buvo rodoma „įdomybių ir nesąmonių skyrelyje“.
„Tarkim, mačiau, kad šita žinia dedama šalia tokių žinių, kaip kažkur Azijos šalyse žmonės gulasi ant bėgių šalia važiuojančio traukinio ir neva elektros srovė juos gydo“, – pavyzdį pateikė apžvalgininkas.
