Kuršių marių baseine vandens lygis kaip krito, taip krenta: jį maitinančių stambiųjų Nemuno žemupio intakų – Atmatos ir Skirvytės – vandens lygiai tebėra beveik trečdaliu metro žemiau bazinės (1,80m) ribos. Šyšos, dešiniojo Atmatos intako vandens lygis, jau viršijo absoliutų minimumą ir nukrito iki 0,64 cm.
Artėja prie pavojingos ribos
Vėlų rudenį, lapkričio antroje pusėje, gamtosauginio vandens debito, reikalingo, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos, artėjimas prie pavojingos ribos nėra standartinę klimatinę normą atitinkantis dalykas.
Pamario krašte po rudeninių liūčių lapkričio gale žemaslėniuose jau imdavo telktis vanduo, kuris iš polderinių sistemų, neįjungus siurblių, savaime ištekėti negali. O šiemet lankos ir keliai per jas – sausi, visas tankus hidrografinis tinklas Nemuno žemupyje – stebėtinai žemai nusekęs.
Minija, giliausias ir vandeningiausias Nemuno žemupio intakas, šiuo metu yra nukritęs iki 4,76 metro ribos – tai yra beveik metru žemiau bazinio (5,50 metro) lygio. Iki kritinės ribos – 4,40 metro – Kuršių marių vandens lygis šiemet dar nebuvo nusekęs, bet iki jo pamažu artėjama. Jau beveik savaitę jis nuolat žemėja ir trečiadienį pasiekė 4,70 metro lygį.
„Taip yra ne tik dėl to, kad kritulių šiemet iškrito mažiau už klimatinę normą, bet ir dėl to, kad įsivyravo ir nesikeičia rytinių krypčių vėjas. Jis gena pasroviui į Baltiją marių vandenis į jūrą labai galingai. Vakarinių krypčių audrų bangos, šiuo metų laiku priešpriešine jėga stabdydavusios marių tėkmę, nesiaučia. Atvirkščiai – rytys spartina sroves jūros link, ir marių vandens lygis toliau krenta“, – sako ilgametis meteorologinių reiškinių Ventės rage stebėtojas Rimas Rimkus.
Specialistas sako, jog ekosistemų gyvastingumui toks žemas vandens lygis pavojaus tikrai nekelia. Rizika atsirastų, jei jis nepakiltų iki žiemos, o tada spusteltų stiprus šaltis, ledu storai užklojantis seklias marias. Tąsyk žuvims išgyvenimo sąlygos iki pavasario taptų sunkiau pakeliamos.
Traukos centru vis tiek išlieka
Ar aukštas, ar žemas vandens lygis Kuršių mariose, jose siaučia audra ar tvyro rūškana ramybė – lankytojų traukos epicentru Ventės rago kyšulys kaip buvo, taip lieka. Nesvarbu, kad nuo vidužiemio šiemet jame žemę rausia, grandiozines statybas didžiulėje teritorijoje vykdo europinį projektą įgyvendinantis Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus filialas.
Ventės rago ornitologinė stotis, kurios rekonstrukciją ir teritorijos sutvarkymą planuojama baigti kitąmet, turėtų lankytojus nustebinti patobulėjusia darbo ir turistų aptarnavimo infrastruktūra. Tiesa, vieną jos fragmentų statybininkams jau tenka perdaryti. Tik rugsėjį baigę grįsti plačius krantinės takus, dabar vieną atkarpą, vedančią link molo, jau ardo iš pagrindų. Ir kloja iš naujo.
„Vienas kraštas buvo iškilęs aukščiau už kitą, taisom broką. Tai ne projektuotojų klaida“, – sako vyrai.
Pamario krašte dar nė vienas brangus europinis projektas nebuvo įgyvendintas be akivaizdaus darbo broko. Jų taisymo epopėjomis yra pagarsėję Minijos upės krantinių, Šilutės rajono vandentvaros tinklų, Šilutės H.Šojaus dvaro rekonstrukcijų, miesto daugiabučių renovacijos ir kiti projektai.
