Vandenyje beveik neliko deguonies
Hidrometeorologų apskaičiavimais, deguonies koncentracija Kuršių mariose netrukus pasieks kritinį lygį.
Įsisiūbavus karščiams kone kasmet pamaryje sulaukiama masinio žuvų kritimo. Pirmasis būnąs pavasarį, kuomet po neršto išsekusios žuvys neatlaiko šoktelėjusios vandens temperatūros.
„Kuomet deguonies lygis nukrenta iki 4 miligramų litre, galima laukti masinio žuvų gaišimo.
Paskutiniai Kuršių marių stebėjimo duomenys rodo, kad litre vandens ten bėra 6 miligramai deguonies, tad pavojus žuvims – didelis. Kuršių marių vandens temperatūra vietomis siekia 26 laipsnius. Nuo šilumos suvešėjo dumbliai. Tokiomis sąlygomis žuvims išgyventi labai sunku“, – pasakojo Aplinkos apsaugos departamento hidrologas Paulius Petrošius.
Pasak specialisto, įsisiūbavus karščiams kone kasmet pamaryje sulaukiama masinio žuvų kritimo. Pirmasis būna pavasarį, kai po neršto išsekusios žuvys neatlaiko šoktelėjusios vandens temperatūros.
Žuvų gaišenos gali nukloti Kuršių nerijos pakrantes
Per plauką iki pavojingo lygio nukritusi deguonies koncentracija mariose laikosi jau porą savaičių. Jei situacija nesikeis, kritusios žuvys netrukus nuklos Neringos pakrantes.
Pasak specialistų, per plauką iki pavojingo lygio nukritusi deguonies koncentracija mariose laikosi jau porą savaičių. Jei situacija nesikeis, kritusios žuvys netrukus nuklos Neringos pakrantes.
„Įprastai vandens srovės gaišenas nuneša į Kuršių neriją. Ten daug įlankų ir ragų, tad viskas į juos ir suplaukia.
Gaišenas, žinoma, tekų, surinkti. Ir estetinis vaizdas būna nekoks, ir dvokas pradeda sklisti. Kartu su gruntu gali susidaryti ne viena tona gaišenų. Jų utilizavimu privalo pasirūpinti savivaldybė“, – kritišką situaciją piešė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys.
Aplinkosaugininkų teigimu, svilinantis karštis – pavojingiausias uždariems vandens telkiniams ir marioms.
Jūroje vanduo iki žuvims pražūtingos temperatūros neįšyla, o upėse tekantis vanduo nuolat maišosi.
