„Tarp kelto stotelės į Smiltynę ir Delfinariumą, Kuršių mariose plūduriuojantis negyvas kormoranas ir šimtai stambių padvėsusių žuvų. Kas vyksta?“ – redakcijai atsiųstoje žinutėje rašė Rytis.
Marias ties Jūrų muziejumi ketvirtadienį apžiūrėjo ir biologu čia dirbantis Remigijus Dailidė.
Ties muziejumi susiformavusi nedidelė marių įlanka, čia vanduo suplukdo sąnašas, gaišenas. Todėl natūralu, kad ties šia vieta ir susidaro sankaupos. Krantinę apžiūrėjęs R.Dailidė atkreipė dėmesį, kad daugiausiai čia nugaišusių 3–4 metų karšiukų, kurie dar nebūna išneršę.
„Jie dar patys kaip paaugliukai, pavasarį būna, kad po žiemos nusilpusios žuvys išgaišta. Gegužės mėnesį tai gana įprasta. Tačiau šioje situacijoje kiek neįprasta tai, kad nugaišusios žuvys atrodo nenušašusios, nesuvargusios. Taigi versijų gali būti įvairių“, – teigė specialistas. Viena jų – žmogaus ūkinė veikla, pavyzdžiui, žvejų išmestos žuvys, kaip netinkamos vartoti.
„Bet čia viena iš versijų. Kaip ir sakiau: pavasarį, staiga atšilus, žuvų išgaišimas yra gana įprastas dalykas“, – pabrėžė jis.
R.Dailidei antrino ir Vitalis Marozas, Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas.
Trečiadienį jis pats perplaukė šią vietą. „Tai gana natūralus procesas – taip nutinka, kai per greitai užkaitina saulė. Žuvys tarsi gauna saulės šilumos smūgį. Dar reikia priminti, kad šiuo metu neršia karšiai, raudės ir karosai, taigi jos natūraliai krenta“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, pastaruoju metu nėra gauta pranešimų apie taršą, kuri būtų lėmusi žuvų dvėsimą. „Gali būti, kad vyravo vienos krypties vėjas, susidarė srovės ir visos nugaišusios žuvys suplukdytos į vieną vietą. Todėl ir atrodo jų daug būtent prie muziejaus“, – teigė V.Marozas.
Prieš kelias savaites, balandį, kai buvo staigiai užkepinusi saulė, gaišo žuvys Danės upėje. Nustatyta, kad žuvims pritrūko deguonies būtent dėl staigaus temperatūros skirtumo.
