Keramiko Romo Mekišos atžala su draugais savaitgalį viešėjo Kuršių nerijoje. Vaikščiodami pakrante aptiko jūros bangų skalaujamą stambų paukštį. Nuotrauka pasidalino su Italijoje šiuo metu esančiu tėčiu.
Širdis neleido palikti
Šis radinys itin sudomino. „Juk tai – itin retas paukštis. Ne koks balandis. Nusprendžiau, kad negalima taip palikti. Juk ateis lapė ir sudraskys, arba koks kitas erelis, juk jie plėšrūnai“, – pasakojo menininkas.
Sekmadienį jis ėmė ieškoti, kokiai tarnybai šis radinys būtų įdomus.
Skambino visais prieinamais numeriais. Susisiekė su vienu žinomu gamtininku, kuris patarė kritusį paukštį palikti kur nuošaliau.
Menininkas teigė, kad šis paukštis jam ir pačiam būtų įdomus – iš jo kaulų sukurtų kokį meno kūrinį.
Vis dėlto po ilgų pastangų pavyko susisiekti su aplinkosaugininkais Klaipėdoje, sutarta, kad šie lauks poilsiautojų uostamiestyje ir paukštį perims.
Paaugliai atsargiai įdėjo paukštį į maišą ir nugabeno aplinkosaugininkams.
„Man atrodo, kad rasti tokį paukštį – ypatingas dalykas. Ir vaikams sakiau, kad jei bus padaryta iškamša – galės didžiuotis ir muziejuje rodyti, kad tai tas erelis, kurį mes radome“, – kalbėjo menininkas.
Po tokio ypatingo radinio jam pasidarė įdomu, koks bus šio, iš plunksnų ir uodegos sprendžiant, suaugusio erelio likimas.
„Pasielgė teisingai ir pilietiškai“
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas teigė, kad poilsiautojai viską padarė teisingai – tai numato taisyklės.
„Tvarka numato, kad jei randamas koks gyvūnas, ypač saugomas, turi būti perduotas aplinkosaugininkams. Šiuo ereliu susidomėjo ir muziejus, ir ornitologai. Jį mes perduosime moksliniams tyrimams. Apskritai, jei žmogus rastų gyvūną ir norėtų pats pasidaryti iškamšą – tie, kas oficialiai daro – be pažymos iš mūsų jos nedarytų. Negalima daryti su nežinia iš kur paimtu ir atneštu gyvūnu“, – kalbėjo V.Marozas.
Anot jo, sekmadienio įvykis rodo, kad buvo pasielgta tikrai pilietiškai.
Tokių pranešimų Klaipėdos aplinkosaugininkai per metus sulaukia po kelis. Pranešama apie kritusias lūšis, lapes, paukščius.
Aplinkosaugininkai prašo žmonių verčiau prie kritusių gyvūnų nelįsti, o tik informuoti pareigūnus.
Atliks mokslinius tyrimus
T.Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis teigė, kad muziejininkams iš tiesų įdomus radinys.
Tik kol jis nepasiekė muziejaus, nėra aišku, ar bus gaminama iškamša, ar kokie kiti eksponatai, pavyzdžiui, skeletas. Bet kuriuo atveju, anot S.Rumbučio, bus atlikti moksliniai tyrinėjimai.
Anot jo, nors šis paukštis priskiriamas prie retųjų rūšių Lietuvoje, kritę ereliai į muziejų pristatomi ne taip ir retai. O gaišta jie apsinuodiję maistu, kai prisiryja kokios dvėselienos, arba įsipainioję į elektros laidus. Pragaištis erelių laukia, kai prisilesa medžiotojų sužeisto gyvio ir į skrandį patenka švino.
Populiacija auga
Jūrinių erelių populiaciją stebintis S.Rumbutis teigia, kad ji auga.
„Jūrinis erelis dar yra prie saugojamų rūšių, bet jų gausėja, situacija gerėja. Lietuvoje peri apie 200 porų“, – teigė ornitologas.
Didžiausia koncentracija apie Kuršių marias – Kuršių nerijoje ir Nemuno deltos parke.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Kuršių nerijoje peri 10 porų. Dar prieš penkerius metus buvo 8. Tokiame nedideliame plote paukščiams jau tenka pakovoti dėl galimybės išgyventi.
Kaip atkreipė dėmesį Kuršių nerijos nacionalinio parko Biologinės įvairovės skyriaus vyriausias specialistas Mindaugas Bružas, be nuolatos gyvenančių paukščių Kuršių nerijos teritorija naudojasi nesubrendę paukščiai bei migrantai iš kitų teritorijų, todėl Kuršių nerijoje vienu metu gali būti šiek tiek daugiau nei 30 individų
Paprastai jūrinių erelių patinų svoris siekia apie 4 kilogramus, įmitusi patelė gali sverti ir 7.
Iš nuotraukos S.Rumbutis sprendė, kad kritusiam paukščiui galėjo būti 5–6 metai, jis buvo jau subrendęs poruotis.
Jūrinis erelis yra vienas didžiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių, išskleistų sparnų ilgis gali būti didesnis nei 2 metrų. Gali gyventi iki 20 metų.
