„Tikslas – visoje Kuršių nerijoje, žiūrint į transporto srautų sureguliavimą, daugiau galimybių sudaryti atplaukti vandeniu. Reikia sumažinti automobilių srautą Kuršių nerijoje, faktiškai kiekvienoje gyvenvietėje turi būti po uostą“, – BNS sakė tarnybos direktorė Rūta Baškytė.
Jos pavaduotojas Romas Pakalnis primena, kad jūrinis susisiekimas čia buvo populiarus iki sovietmečio: „Buvo jūrinio susisiekimo tradicija, o sovietmečiu kadangi uždarumas, pasienio režimas, visa kas trukdė. Dabar reikia skatinti visais būdais“.
VSTT vadovų teigimu, transporto srautų sutvarkymas numatomas ir ruošiamame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane. Jame, be kita ko, numatoma sureguliuoti transporto eismą, sutvarkyti automobilių stovėjimo aikšteles, tinkamai organizuoti dviračių nuomą ar privežimą, įrengti ekologinius maršrutus.
„Sureguliuoti transporto eismą, nes vasarą nuvažiavus, faktiškai pėstiesiems nebelieka galimybės, visos gatvės, aikštelės, kiemai užkišti automobiliais. Pasiūlyti ekologiniai maršrutai – iš gyvenvietės autobusėlis ar traukinukas pravažiavo, surinko, nuvežė žmones į paplūdimį ir atgal“, – sakė tarnybos direktorė.
Pervalkos plane, anot jos, numatoma įrengti ekologinį kempingą, „į kurį atvažiuotume ne su automobiliais, o su dviračiais arba pėsti ateitume“, taip pat – vaikų stovyklą.
Nacionalinio parko tvarkymo planas šiuo metu derinamas tarp institucijų.
