Ankstesniais metais stebėjimo sistema būdavo įjungiama ir nuolat budėti pradedama balandžio pabaigoje.
„Šiemet žiema yra be sniego, pernai dar tokiu metu dar sniego buvo, todėl stebėjimo sezonas žymiai paankstintas“, – sakė ji.
A.Feser tikino, kad savaiminių gaisrų pavojaus nėra, taip pat Kuršių nerijai neaktuali visos šalies problema – pavasarinis žolės deginimas, tačiau stebėjimas reikalingas, jei gaisrą sukeltų parko lankytojai, pavyzdžiui, degindami ugnį nelegaliose laužavietėse.
Anksčiau šią savaitę apie planuojamus reidus vykdant gaisrų prevenciją Kuršių nerijos nacionalinio parko atvirose teritorijose pranešė ir ugniagesiai, tai darysiantys kartu su policijos atstovais, Aplinkos ministerijai ir Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldžiais aplinkosaugininkais.
Sprendimą dėl didžiosios dalies parko valdomų miškų (6,6 tūkst. iš 8,1 tūkst. ha) perdavimo Kretingos miškų urėdijai nuo balandžio pradžios Vyriausybė priėmė šį vasarį.
Pasak KNNP direktorės, dėl to miškų priežiūra, taip pat ir priešgaisrinės apsaugos vykdymas Kuršių nerijoje nesikeis, į urėdiją pereis dirbti didžioji dalis parke dirbusių miškininkų, tačiau bus ir atleidimų.
„Miškininkai bus priimami iš naujo, keletas etatų, aišku bus naikinama – apie šešis-septynis. Iš viso pereis apie 15 miškininkų. Mes pasiliekame keletą darbininkų, bet urėdijai reikalingi miškų specialistai, o kai kurie neturi reikalingo išsilavinimo“, – sakė A.Feser.
Perduoti nusprendė po gaisro
Perduoti miškus urėdijai Aplinkos ministerija pasiūlė po pernai balandžio pabaigoje kilusio didžiulio gaisro, per kurį išdegė beveik 120 hektarų miško. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistai, vadovaudamiesi aplinkos ministro patvirtinta žalų skaičiavimo metodika, nustatė, kad žala gamtai dėl išdegusių kalnapušių siekia 45 mln. litų.
Po šio įvykio dėl netinkamai įgyvendintos gaisrų prevencijos A.Feser skirtas papeikimas, tuometinė VSTT vadovė Rūta Baškytė neteko pareigų.
Po šio įvykio dėl netinkamai įgyvendintos gaisrų prevencijos A.Feser skirtas papeikimas, tuometinė VSTT vadovė Rūta Baškytė neteko pareigų. Pernai liepą nebuvo pratęsta jos kadencija.
Dalį apdegusių kalnapušių KNNP pardavė verslininkams kaip biokurą. Pasak A.Feser, viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios įmonės „Kietasis biokuras“ kalnapušes turėjo išsikirsti ir išsivežti patys, už tai parkui buvo sumokėta apie 130 tūkst. litų (beveik 38 tūkst. eurų). Šiuo metu išdegusio miško tvarkymo darbai jau baigiami.
Į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą Kuršių nerija buvo įtraukta 2000 metais.
