Įsiplieskė kaltųjų paieška
Ar 130 hektarų unikalaus Kuršių nerijos miško sunaikinusios ugnies buvo galima išvengti? Klausimas ramybės neduoda visoms atsakingoms institucijoms ir pareigūnams.
Pirmadienio rytą aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pareiškė darysiąs viską, kad kaltieji būtų išaiškinti. „Gaisras Kuršių nerijoje mums visiems kainuos labai brangiai – nuniokota gamta, didžiulės išlaidos jam gesinti, jau nekalbant apie tai, kiek jėgų jis pareikalavo iš su liepsnomis kovojusių žmonių. Privalome nuodugniai išsiaiškinti, ar viskas buvo padaryta, kad tokia nelaimė neįvyktų, ir nuspręsti, ką dar reikia padaryti siekiant apsaugoti šį nuostabų mūsų gamtos kampelį nuo gaisrų“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime pareiškė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Iš Smiltynės gaisro nepasimokyta
„Daryti reikėjo anksčiau, o ne dabar, kai Neringa neatpažįstamai nusiaubta“, – piktinosi Neringos meras Darius Jasaitis ir kaltę dėl prasto pasirengimo ekstremalioms situacijoms verčia visiems iki šiol Kuršių nerijos nacionaliniam parkui vadovavusiems direktoriams.
Daryti reikėjo anksčiau, o ne dabar, kai Neringa neatpažįstamai nusiaubta, – piktinosi Neringos meras Darius Jasaitis.
„Nacionalinio parko neišsaugosim vien nelegalius statinius griaudami. Gaisras parodė, kad parko direkcija užsiima ne tuo, kuom reikia. Nuo praėjusio milžiniško gaisro prabėgo aštuoneri metai, o situacija nepasikeitusi. Graudu buvo žiūrėti, kaip vandens pasipildyti važiavusios ugniagesių mašinos klimpo į smėlį. Pravažiavimų marių link nėra, mineralinių juostų, galinčių užkirsti kelią plintančiai ugniai, taip pat stinga. Planuota įrengti 10 vandens papildymo rezervuarų. Įrengtas tik vienas, o ir tas – neveikia. Pasikeitė jau keli nacionalinio parko vadovai, o situacija vis dar apgailėtina“, – piktinosi Neringos meras Darius Jasaitis.
Kova su stichijomis Neringoje lyg su vėjo malūnais
Priekaištų laviną atremianti Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser tikina, kad jos vadovaujama institucija verčiasi per galvas, bandydama užkirsi kelią tokioms šiurpioms nelaimėms.
„Dar rudenį buvo nutiestas priešgaisrinis žvyrkelis marių link. Tačiau jis kaipmat buvo užneštas smėliu. Prieš kelerius metus dalį marių pakrantės apdėjome akmenimis, kad nelaimei atsitikus ugniagesių automobiliai neklimpdami galėtų privažiuoti pasipildyti vandens rezervuarų, tačiau viską nunešė ledonešis“, – pasakojo nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Kova su gamtos stichijomis Kuršių nerijoje dažnai atrodo lyg su vėjo malūnais, nuogąstauja pašnekovė. Jos vertinimu, vienintelis būdas užbėgti milžiniškiems Kuršių nerijos gaisrams už akių – išguldyti visas kalnapušes.
„Jos įsiplieskia stulbinamai greit, kaip nė vienas kitas medis. Tiesa, pernai pradėjome naikinti ištisus jų plotus. Jau iškirsta apie 40 hektarų kalnapušynų. Judėsime toliau, tačiau akivaizdu, kad vien miškotvarkos sprendinių Kuršių nerijai apsaugoti neužteks“, – teigė Aušra Feser.
Labiausiai lankomose Kuršių nerijos miškų vietose planuojama sumontuoti slaptas kameras. Taip pat marių link būtina nutiesti bent 4 km priešgaisrinių žvyrkelių. Paramos šiems darbams tikimasi bendradarbiaujant su Norvegija.
Ekstremali situacija Neringoje neatšaukiama
Penktadienį įsiplieskęs gaisras Kuršių nerijoje lokalizuotas šeštadienio vakare. Jam pažaboti buvo sutelktos milžiniškos ugniagesių, karių, miškininkų ir aplinkosaugininkų pajėgos.
Savo karinį sraigtasparnį buvo atsiuntusi ir Latvija. Paskelbta ekstremali situacija pusiasalyje iki šiol neatšaukta. Nelaimės vietoje nuolat budi pusšimtis ugniagesių, kariai ir miškininkai.
Gaisrą tirs komisijos
Aplinkos ministerijoje pirmadienį sudaryta komisiją Kuršių nerijos nacionalinio parko gaisro aplinkybėms išnagrinėti ir įvertinti priešgaisrinės miško apsaugos sistemos organizavimą. Uostamiesčio savivaldybėje taip pat sušaukta ekstremalių situacijų komisija.