Dešimties metų projekto įgyvendinimo laikotarpyje numatyti ypač didelės apimties darbai, skirti kultūrinio kraštovaizdžio vertybių palaikymui – tai gamtinę brandą pasiekusių kalnapušių kirtimas, miško kirtimai formuojant palves, ragų atvėrimai.
„Panašios apimties darbai nėra daryti ištisus dešimtmečius – anksčiau buvo tik sodinama ir vengiama ką nors iškirsti. Tačiau prieš šimtmetį sodintos kalnapušės jau baigė savo biologinio amžiaus ciklą, jos yra pasenusios, peraugusios, nudžiūvusios. Milžiniški gaisrai tai viena pasekmių, nes sausi seni kalnapušių miškai tampa sauso parako statine“, – sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Panašios apimties darbai nėra daryti ištisus dešimtmečius – anksčiau buvo tik sodinama ir vengiama ką nors iškirsti.
Kitas didelis iššūkis – tai nerijos ragų, apaugusių miškais, šviesinimas. Pavyzdžiui, Bulvikio, Pervalkos, Preilos ragai atrodo kaip miškų masyvai, tad norint atkurti smėlynų bendrijas bus kertami medžiai, šalinami krituoliai, išvalomas pomiškis.
Pokyčiai neišvengiami ir kopų papėdėse – tiek pajūrio, tiek pamario palvėse. Prieš keletą dešimtmečių čia buvo atviros vietovės, kuriose ganėsi gyvuliai. Bėgant laikui jos užžėlė ir kraštovaizdis pakito. Medynais baigia užželti pilkosios kopos – čia taip pat numatyti suplanuoti kirtimai, kurie atvers „prarastas“ teritorijas.
Įgyvendinant miškotvarkos projektą keisis bendras Kuršių nerijos vaizdas – atsiras daugiau atvirų erdvių, daugės mišrių paprastosios pušies medynų, teigia Aplinkos ministerija.
Visi miškininkystės darbai vyks pamažu, etapais ir nuolat atidžiai stebint, kokį poveikį jie daro kraštovaizdžiui, kaip jis kinta. Jau po penkerių metų miškotvarkos projektas ir planai gali būti peržiūrimi.
