Kuršių nerijos pokyčiai – šimtamečių pušų kirtimas

Dešimties metų projekto įgyvendinimo laikotarpyje numatyti ypač didelės apimties darbai, skirti kultūrinio kraštovaizdžio vertybių palaikymui – tai gamtinę brandą pasiekusių kalnapušių kirtimas, miško kirtimai formuojant palves, ragų atvėrimai. 

„Panašios apimties darbai nėra daryti ištisus de­šimt­me­čius – anks­čiau bu­vo tik so­di­na­ma ir ven­gia­ma ką nors iškirs­ti. Ta­čiau prieš šimt­me­tį so­din­tos kal­na­pu­šės jau bai­gė sa­vo bio­lo­gi­nio am­žiaus cik­lą, jos yra pa­se­nu­sios, pe­rau­gu­sios, nu­džiū­vu­sios. Mil­ži­niš­ki gais­rai tai vie­na pa­sek­mių, nes sau­si se­ni kal­na­pu­šių miš­kai tampa sau­so par­ako sta­ti­ne“, – sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas. 

Panašios apimties darbai nėra daryti ištisus de­šimt­me­čius – anks­čiau bu­vo tik so­di­na­ma ir ven­gia­ma ką nors iškirs­ti.

Kitas didelis iššūkis – tai nerijos ra­gų, apau­gu­sių miš­kais, švie­si­ni­mas. Pa­vyz­džiui, Bul­vi­kio, Per­val­kos, Prei­los ra­gai at­ro­do kaip miš­kų ma­sy­vai, tad no­rint atkurti smėlynų bendrijas bus ker­ta­mi me­džiai, ša­li­na­mi kri­tuo­liai, iš­va­lo­mas pomiš­kis. 

Pokyčiai neišvengiami ir kopų papėdėse – tiek pajūrio, tiek pamario palvėse. Prieš keletą dešimtmečių čia bu­vo at­vi­ros vie­tovės, kuriose ga­nė­si gy­vu­liai. Bėgant laikui jos už­žė­lė ir kraš­to­vaiz­dis pa­ki­to. Me­dy­nais bai­gia už­žel­ti pilkosios kopos – čia taip pat numatyti suplanuoti kirtimai, kurie atvers „prarastas“ teritorijas.

Įgyvendinant miškotvarkos projektą keisis bendras Kuršių nerijos vaizdas – atsiras daugiau atvirų erdvių, daugės mišrių paprastosios pušies medynų, teigia Aplinkos ministerija.

Vi­si miš­ki­nin­kys­tės dar­bai vyks pa­ma­žu, eta­pais ir nuo­lat atidžiai ste­bint, ko­kį po­vei­kį jie da­ro kraš­to­vaiz­džiui, kaip jis kinta. Jau po pen­ke­rių me­tų miškotvarkos pro­jek­tas ir planai ga­li bū­ti per­žiū­ri­mi.