Taip parlamentarė ketvirtadienį kalbėjo nepriklausomos JAV vyriausybinės agentūros – vadinamosios Helsinkio komisijos – viešuose klausymuose, surengtuose dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Atgrasymo stiprinimo nebeužtenka. Turime sukurti patikimą gynybą, kol dar ne vėlu“, – kalbėjo politikė iš Lietuvos.
Kartu su ja Baltijos valstybių saugumui skirtame renginyje taip pat dalyvauja kolegos iš Latvijos ir Estijos parlamentų.
Baltijos šalių „Geležinis kupolas“
Pasak URK pirmininkės, perėjimui nuo atgrasymo prie gynybos neužtenka tik „pergrupuoti pajėgas“, tam reikalingas pokytis ir mąstysenoje.
Konservatorė taip pat pabrėžė, kad Lietuva ėmėsi priemonių, skirtų priimančios šalies infrastruktūrai gerinti.
„Raginame JAV dėti daugiau pastangų užtikrinant mūsų gynybą, ypač dislokuojant papildomas dideles nuolatines kovines pajėgas. – kalbėjo ji. – Mūsų regione oro gynyba su priešlėktuvinės ir ilgojo nuotolio raketinės gynybos sistemomis yra itin svarbi.“
„Mums reikia savojo „Geležinio kupolo“. Oro gynyba virš Baltijos šalių turi būti sustiprinta, įskaitant būtinus išteklius, tokius kaip kovinė aviacija ir trumpo, vidutinio ir ilgo nuotolio antžeminė oro gynyba Baltijos šalyse ir aplink jas“, – pridūrė L.Andrikienė.
Kalbėdama apie „Geležinį kupolą“ politikė turėjo omenyje modernią Izraelio priešraketinės gynybos sistemą, skirtą apsaugoti šalį nuo reguliarių teroristinių išpuolių.
L.Andrikienės teigimu, tai parodytų „politinį NATO stuburą“ ir užtikrintų, jog blokas išties yra pasiruošęs ginti „kiekvieną Aljanso centimetrą“.
„Tam mums reikia stiprios politinės valios iš JAV pusės“, – kalbėjo politikė, kreipdamasi į Helsinkio komisiją, kurios sudėtyje daugumą sudaro amerikiečių valdančiųjų ir opozicijos kongresmenai tiek iš Senato, tiek iš Atstovų Rūmų.
Parama Ukrainai
Estijos Rygikogo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas savo pasisakyme taip pat akcentavo būtinybę stiprinti Baltijos šalių gynybą.
Jis pabrėžė, kad Rusiją sustabdyti būtina Ukrainoje, priešingu atveju ji žengs toliau į Vakarus.
„Būdamas jaunas žurnalistas, kuris rašė apie Pirmąjį Čečėnijos karą, supratau, ką gali Rusijos valdžia, kuri Grozne subombardavo tūkstančius savo piliečių“, – kalbėjo politikas.
Parlamentaro teigimu, režimas žudė žmonės tik tam, kad išlaikytų valdžią, o per trisdešimt metų Kremliaus apetitas tik išaugo.
„Mūsų saugumo ateitis sprendžiasi Ukrainoje. Todėl Vakarų šalys turi daryti viską, kad suteiktų Ukrainai tiek letalinės ginkluotės ir kitos pagalbos, kiek jiems reikia. Ir tą daryti turi tiek ilgai, kiek to prireiks“, – kalbėjo M.Mihkelsonas.
Savo ruožtu Latvijos Saeimos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Rihardas Kolsas ragino Vakarų šalis būti budrias, nes Rusija kelia hibridines grėsmes ir kitoms šalims, tiek skleisdama dezinformaciją ir klaidindama žmones, tiek papirkinėdama kitų šalių politikus.
„Rusija informaciją pavertė ginklu, kuriuo taikosi ne tik į rusakalbius, bet ir kitus vakariečius, siekdama iškreipti realybę“, – teigė latvių politikas.
Kritika Kinijai
Kalbėdama apie karą Ukrainoje, L.Andrikienė dalį kalbos skyrė ir Kinijos bei Lietuvos diplomatinio konflikto klausimui.
„Nors Rusija tebėra didžiausia ir sunkiausiai išvengiama grėsmė Baltijos šalims, Kinija tampa nuolatine grėsme mūsų nacionaliniam saugumui. Kol Putino režimas naudoja sunkiąją ginkluotę, Kinija savo ginklu verčia tarpvalstybinius ekonominius ir prekybos santykius“, – teigė parlamentarė.
„Kinija trokšta dominuoti, o ne bendradarbiauti“, – pridūrė ji.
Lietuva pernai leido Taibėjui atidaryti atstovybę šalyje Taivano pavadinimu. Šis žingsnis užtraukė Pekino rūstybę – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą.
Dėl šių veiksmų Europos Sąjunga sausio pabaigoje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos prekybos praktikos.
„Lietuva aiškiai pasakė, kad tokią manipuliatyvią Kinijos politiką laiko prieštaraujančia mūsų demokratinėms vertybėms ir iššūkiu saugumui, – sakė politikė. – Lietuvos atvejis – išbandymas visam demokratiniam pasauliui, ar gebėsime pasipriešinti ekonominei prievartai ir atgrasyti Kiniją nuo bandymų į priekį stumti savo raudonąsias linijas ir naudoti prievartą kaip įprastą užsienio politikos įrankį savo tikslams pasiekti.“
Pasak jos, į Kinijos veiksmus turi būti tinkamai atsakyta.
„Lietuva neatsitrauks. Bendravimas su demokratiniu Taivanu yra mūsų tiesioginis interesas“, – teigė L. Andrikienė.
