„Tie (įtarimai), kurie surašyti tekste, man labai keistų dalykų yra. Aš visiškai nekvestionuoju, ką galbūt (pareigūnai) turi dėl susitarimų ir panašiai, bet kalbant apie Pelno mokesčio įstatymą, į jį yra perkelta ES direktyva. Aš net pati prašiau komiteto, kad pataisytų vieną pataisą ir tiksliai perkeltų direktyvos formulavimą, nes Seimo narių buvo su interpretacijomis perkalta. Kas susiję su įstatymų leidyba, man labai daug klausimų kyla“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė L.Graužinienė.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio rašte Seimui dėl V.Gapšio neliečiamybės panaikinimo teigiama, kad jis galėjo veikti koncerno „MG Baltic“ naudai Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius–Utena projekto.
Prokurorų rašte minimas Pelno mokesčio įstatymo pataisas Seimas priėmė šių metų kovo 22 dieną. Projektas numatė, kad iš užsienio įmonių gaunamų dividendų mokesčių lengvata nebus taikoma, jeigu mokesčių planavimas ar mokestinė nauda yra pagrindinis ar vienas iš pagrindinių tikslų. Seimas iš dalies pritarė grupės „darbiečių“ bei kai kurių verslą atstovaujančių organizacijų pateiktiems pasiūlymams, kuriais susiaurintos mokesčių administratoriaus teisės priimant sprendimus, kada negalima taikyti lengvatos dividendams apmokestinti.
Parlamentarai už šias pataisas balsavo vienbalsiai, susilaikė tik keturi Seimo nariai: konservatoriai Arvydas Anušauskas, Rimantas Jonas Dagys, Dainius Kreivys ir Mišrios Seimo narių grupės narys Naglis Puteikis.
Tame pačiame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui ir eksparlamentarui Eligijui Masiuliui. Jo byloje minima kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, Jono Basanavičiaus paminklo statymas Vilniuje, kredito unijų veiklos reglamentavimas.
Seimo pirmininkė po šių įtarimų kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši įvertintų Seime svarstomą projektą dėl kredito unijų.
„Kreditų unijų įstatymą, kurį ruošiasi priimti Seimas, aš buvau sustabdžiusi, išsiunčiau STT papildomam vertinimui, kad būtumėme tikri, ką priimame. Iš STT šiandien gavau atsakymą, kad viskas tvarkoj, jokių pretenzijų nėra. Tada aš nesuprantu, koks čia procesas ir kodėl į tą galimai korupcinį procesą įtraukiamas visas Seimas ir įstatymų leidyba. Jei mes priimame įstatymus kažkieno įtakojami – čia jau blogai, ir tokie kaltinimai visam Seimui“, – sakė L.Graužinienė.
„Kartais atitinkamos institucijos nesupranta, kad jos įvelia į labai gilius ir ateityje galinčius turėti skausmingas pasekmes valstybei procesus. Kiekviena institucija turi žinoti savo atsakomybių ribas“, – pridūrė parlamento vadovė.
