Spaudos konferencijoje Seime penktadienį Seimo pirmininkė L.Graužinienė citavo Seimo statutą, pagal kurį apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, taikoma Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas, kad būtų išspręstas tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimas.
„Visos tos (apkaltos) procedūros vykdomos tuo atveju, jei atitinka Seimo statuto 227 straipsnį. Apkaltos procesas labai aiškiai apibrėžtas kaip parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko dėl Konstitucijai prieštaraujančių veiksmų, padarytų einant pareigas.
Šiuo atveju pagrindo Seimo nariui V.Gapšiui vykdyti apkaltos procedūrą nėra, nes pagal teismo sprendimą veikos, dėl kurių jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis, buvo padarytos iki jam tampant Seimo nariu, jis tuo metu nebuvo davęs priesaikos“, – sakė L.Graužinienė.
Ji priminė, jog Seime jau yra buvęs precedentas – R.Žilinską teismas 2011 metais pripažino kaltu dėl valstybės tarnautojo asmens įžeidimo, bet apkaltos procesas jam nebuvo pradėtas. R.Žilinskas dar iki tapdamas Seimo nariu 2007 metais buvo įsipainiojęs į konfliktą su policija.
Žemesnės instancijos teismas R.Žilinsko veiksmuose buvo įžvelgęs tik administracinę atsakomybę, bet Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltu dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo, o kasacinis teismas apkaltinamąjį nuosprendį paliko galioti.
„Noriu pažymėti, kad analogišką situaciją mes jau turėjome Seime, analogiškas atvejis buvo su Seimo nariu R.Žilinsku, jis taip pat buvo nuteistas pagal Baudžiamąjį kodeksą ir jam nebuvo pritaikyta apkaltos procedūra Seime. Tuo metu Seimo pirmininkė buvo (konservatorė) Irena Degutienė, ir R.Žilinskui nebuvo taikyta apkaltos procedūra, nors Aukščiausiasis Teismas galutine nutartimi atmetė R.Žilinsko skundą ir paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį.
Praktika Seime jau suformuota ir be reikalo konservatoriai piktinasi, jie pamiršo, kaip patys elgėsi R.Žilinsko atveju ir suformavo praktiką Seime, kuria mes ir toliau vadovausimės“, – pabrėžė L.Graužinienė.
G.Landsbergis: Seimas neturi tapti užuovėja
Konservatoriai siekia inicijuoti apkaltą Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos byloje nuteistam Seimo vicepirmininkui V.Gapšiui, tam siekiama sušaukti neeilinę sesiją.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienį komentuodamas situaciją pareiškė, kad Seimas neturi tapti užuovėja nuo teisingumo pasislėpti bandantiems nuteistiems asmenims
„Pirmiausia reikia žiūrėti į bausmės įsiteisėjimą, kad Seimas netaptų užuovėja įvairiems veikėjams, kurie galbūt nori pasislėpti būtent nuo bausmės, tiems, kuriems jau yra teismo nuosprendis priimtas, bet bausmė dar yra neįsiteisėjusi – ar tai būtų kalėjimas, ar tai būtų piniginė bauda. Ir kad būsimasis Seimo narys, nepriklausomai nuo to, kada jis yra padaręs nusižengimą arba pažeidęs Lietuvos įstatymus, negalėtų pasislėpti Seime nuo bausmės įsiteisėjimo – aš manau, kad tai yra svarbiausia“, – Žinių radijuje kalbėdamas apie planuojamą apkaltą sakė G.Landsbergis.
Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį išteisino buvusį Darbo partijos vadovą europarlamentarą Viktorą Uspaskichą, Seimo narį V.Gapšį ir buvusią partijos finansininkę Mariną Liutkevičienę dėl sukčiavimo, tačiau pripažino kaltais dėl vadinamosios juodosios buhalterijos. Visi kaltinamieji nubausti piniginėmis baudomis. Po šio teismo nuosprendžio bausmė įsigalioja.
Apeliacinio teismo sprendimas yra susijęs su V.Gapšio veikla 2005-2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.
