„Aš labai džiaugiuosi, kad susitikime dalyvavo ministras pirmininkas ir visi ministrai, ir jie galėjo iš pirmų lūpų išgirsti, su kokiomis problemomis susiduria žmonės, kad iš karto galėtų spręsti ir duoti atsakymus. Ministras pirmininkas pažadėjo, kad iki kovo mėnesio bus duoti atitinkami pavedimai ministerijoms, kad būtų patobulinta visa sistema klausimų sprendimo šitiems žmonėms. Jiems ypač svarbūs sveikatos, socialiniai klausimai“, – BNS trečiadienį po susitikimo sakė L.Graužinienė.
Daugiau detalizuoti per susitikimą iškeltų problemų ji sakė nenorinti: „Buvo daug problemų, bet kadangi žmonės paprašė uždaro posėdžio, nenorėčiau kalbėti, kadangi buvo ir asmeninių klausimų.“
Tik vardu norėjusi būti pristatyta nukentėjusioji Gražina iš Kauno tvirtino, kad daugiausiai kylančių problemų susijusios su sveikatos sistema.
„Problemų yra, ypač susijusių su sveikata. Galėčiau pasakyti pastabą – jei poliklinikoje keičiama kartoteka, prašau užrašyti, kad aš esu neįgali dėl Sausio13-tos įvykių, sako: man draudžiama įrašyti į titulinį puslapį, jei nueinate pas gydytoją, galite pati pasakyti. Nejaugi aš kiekvienam turiu sakyti įėjusi – aš Sausio 13-osios neįgalioji. Daugeliui žmonių, tapusių neįgaliais po Sausio 13-osios, tenka aiškintis, prašyti, vos ne atsiklaupti. Apie reabilitaciją aš net nekalbu, aš negavau per savo amžių nė vieno kelialapio (į sanatoriją)“, – BNS sakė garbaus amžiaus kaunietė.
Seimas rudenį priėmė svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlytą pataisą nukentėjusius asmenis per sovietų agresiją 1991-ųjų sausį laidoti valstybės lėšomis, bet projektas strigo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Pasak SADM, šios pataisos būtų aktualios 110 nukentėjusių – tiek yra asmenų, kurie dėl 1991 metų sausio 11-13 dienų įvykių ir po to vykdytos SSRS agresijos yra pripažinti netekusiais darbingumo ar tik iš dalies darbingais.
1991 metų sausio 13 dieną sovietai karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugoto tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
