Pasak L.Graužinienės, ji šios informacijos prašo siekdama išvengti „galimai nusikalstamai įtakojamų įstatymų priėmimo Seime“, taip pat kelia klausimą, kodėl apie galbūt neskaidrų įstatymų svarstymą ar priėmimą nepranešta iš karto.
Seimo pirmininkė laikosi pozicijos, kad generalinis prokuroras privalėjo nedelsiant Seimui pranešti apie įtarimus, kai vyko galbūt abejotinai priimtų teisės aktų svarstymas ir priėmimas Seime, o ne „praėjus trims mėnesiams ir daugiau laiko po konkretaus teisės akto priėmimo“, rašoma Seimo Ryšių su visuomene skyriaus išplatintame pranešime.
Parlamento pirmininkės teigimu, akivaizdu, kad Seimo statute numatyta prievolė nedelsiant pranešti Seimui nebuvo atlikta, dėl to, neturėdamas objektyvios informacijos dėl galimų neteisėtų veikų priimant konkrečius teisės aktus, Seimas galėjo būti suklaidintas.
Tad ji prašo „pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant nustatyti asmenis, kurių veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos generalinio prokuroro prievolės, numatytos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje, neatlikimui“.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pirmadienį kreipėsi į parlamentą dėl Seimo nario „darbiečio“ Vytauto Gapšio neliečiamybės panaikinimo ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų politinės korupcijos požymių turinčių sunkių nusikaltimų valstybės tarnybai ir valdymo tvarkai.
Prokuratūros duomenimis, nuo praėjusių metų rudens iki šių metų sausio pabaigos Vilniuje koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis per susitikimus su V.Gapšiu už koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, t. y. už įtaką frakcijos Seime nariams ir asmenišką balsavimą Seime, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė iš viso 25 tūkst. eurų kyšį.
Anksčiau pranešta, kad už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ tuometinis Seimo narys bei Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis iš R.Kurlianskio neva yra gavęs 106 tūkst. eurų kyšį.