„Aš galiu pasiremti Seimo teisininkais, kurie turėjo savo išvadą, ir tai patvirtino faktiškai Konstitucinis Teismas (KT) nepriimdamas nagrinėti. Tai (siūlymai tęsti apkaltą) yra atskiros interpretacijos, bus oficialiai gautas Konstitucinio Teismo raštas, sprendimas, tada su teisininkais susėsime, konsultuosimės, bet aš tokių galimybių nematau“, – žurnalistams Seime šią savaitę sakė L.Graužinienė.
Opoziciniai konservatoriai ragina tęsti apkaltos procedūrą V.Gapšiui po to, kai KT atsisakė nagrinėti paklausimą, ar pastarojo veiksmai neprieštarauja Konstitucijai ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas, įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui.
Savo sprendime KT pažymėjo, kad negali vertinti V.Gapšio veiksmų, kurie atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką.
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo pirmininkę L.Graužinienę teigdamas, kad KT atsisakius nagrinėti Seimo prašymą „akivaizdu, kad apkaltos Seimo nariui V.Gapšiui klausimą neatidėliodamas savarankiškai turi spręsti pats Seimas, nes teismas yra pripažinęs, kad jis yra padaręs nusikaltimą dar nebūdamas Seimo nariu“.
Savo sprendime KT pažymėjo, kad negali vertinti V.Gapšio veiksmų, kurie atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką. Taip pat KT pareiškė, kad apkaltą galima pradėti „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“, ir tai esantis vienas iš apkaltos pagrindų.
Konservatorių vertinimu, KT sprendimas reiškia, kad Seimas gali tęsti apkaltos procesą ir balsuoti dėl V.Gapšio mandato panaikinimo be Konstitucinio Teismo išvados, ar nebuvo pažeista Konstitucija arba sulaužyta priesaika.
Konstitucija numato, kad „Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas trijų penktadalių visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą“. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.
Apkaltą V.Gapšiui inicijavo opoziciniai konservatoriai po vasario mėnesį paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo parlamentaras pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirtą 3,6 tūkst. eurų baudą V.Gapšys jau sumokėjo.
Darbo partija bei V.Gapšys laikėsi pozicijos, kad apkalta negalima, nes nusikaltimą jis įvykdė iki tapdamas Seimo nariu. Apeliacinio teismo nuosprendis susijęs su V.Gapšio veikla 2005–2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.
Apeliacinis teismas vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, parlamentarą V.Gapšį ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.
