„Pas mane buvo Seimo teisininkai, Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas. Gavę dokumentus oficialiai, Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, turės tai nagrinėti TTK, ir pateikti savo išvadas, bet teisiškai kaip parlamentas neturime jokios procedūros ir nuo šios dienos R.A.Ručiui neliečiamybė yra atstatoma. Jei prokuroras atneš naują kreipimąsi į Seimą, tada procedūra prasidės iš naujo“, – BNS sakė Seimo pirmininkė, ketvirtadienį situaciją aptarusi su teisininkais.
Klausiama, dėl kokių priežasčių buvo padaryti pažeidimai, Seimo pirmininkė sakė, jog „KT išaiškino, kad buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, todėl ta rezoliucija stabdoma kaip prieštaraujanti Konstitucijai“.
Pasisakydamas dėl R.A.Ručio neliečiamybės panaikinimo KT konstatavo, kad iš esmės buvo pažeista procedūra – parlamentarui nesudaryta galimybė pasisakyti.
KT trečiadienį paskelbė, kad Seimas, panaikindamas R.A.Ručio neliečiamybę, pažeidė procedūras, o kadangi pažeidimai buvo esminiai, sprendimas priimtas pažeidžiant Konstituciją.
Po KT sprendimo R.A.Ručys iš pradžių BNS tvirtino bendradarbiausiąs su teisėsauga, nes norintis įrodyti savo nekaltumą, tačiau ketvirtadienį išplatino kreipimąsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu.
Pasisakydamas dėl R.A.Ručio neliečiamybės panaikinimo KT konstatavo, kad iš esmės buvo pažeista procedūra – parlamentarui nesudaryta galimybė pasisakyti. Taip pat KT pažymėjo, kad per Seimo posėdį dėl neliečiamybės panaikinimo nė nebandyta aiškintis, kodėl nedalyvauja R.A.Ručys, ar nedalyvavimo priežastys buvo svarbios, ar jis turėjo galimybę įgalioti sau atstovauti kitą parlamentarą. Taip pat KT byloje įrašyta, kad posėdžio dieną R.A.Ručys po apsilankymo Seimo medicinos kabinete greitosios medicinos pagalbos automobilių buvo išvežtas į Santariškių klinikas.
Kartu KT nutarime pažymėjo, kad iki nutarimo paskelbimo R.A.Ručio atžvilgiu teisėsaugos atlikti veiksmai yra teisėti, nes nebuvo pagrindo abejoti Seimo sprendimo konstitucingumu.
„Tai, be kita ko, reiškia, kad visų kompetetingų institucijų sprendimai (veiksmai), priimti (atlikti) Seimo rezoliucijos pagrindu iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, Konstitucijos požiūriu laikytini teisėtais (konstituciškai yra galiojantys)“, – teigia Konstitucinis Teismas.
Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė BNS ketvirtadienį teigė, kad situaciją dėl R.A.Ručio neliečiamybės dar vertina teisininkai.
„Tam, kad nepadarytume klaidos situacijoje, kurią drąsiai galima pavadinti netipiška, tam, kad visi veiksmai po to nekeltų abejonių, truputėlį detaliau nagrinėjame situaciją“, – BNS sakė E.Martinonienė.
Seimas parlamentaro teisinę neliečiamybę panaikino pernai kovo pabaigoje. Neliečiamybės panaikinimo dieną blogai pasijutęs „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas buvo išvežtas į Santariškių klinikas, vėliau pervežtas į Kauno klinikas, iš kurių balandžio pradžioje paleistas.
Seimas parlamentaro teisinę neliečiamybę panaikino pernai kovo pabaigoje.
R.A.Ručys pernai buvo paskelbtas įtariamuoju dėl prekybos poveikiu. Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad R.A.Ručys iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus. Pats parlamentaras savo kaltę kategoriškai neigia.
Vėliau įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo pernai metų pabaigoje buvo pateikti ir partijai „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridiniam asmeniui.
