Anot jos, Seimo pirmininkas ir Seimo valdyba atliko visus būtinus veiksmus, kad opozicijos inicijuojama Seimo neeilinė sesija būtų sušaukta ir vyktų.
„Tam, kad neeilinė Seimo sesija vyktų, Seimo statute numatyta būtina sąlyga – patvirtinti neeilinės sesijos darbų programą. Seimo sprendimą nepritarti šiai programai parlamento vadovė L.Graužinienė vertina kaip Seimo narių tokiu būdu išreikštą valią, vadovaujantis laisvo Seimo nario mandato principu“, – rašoma pirmadienį išplatintame pareiškime.
L.Graužinienės teigimu, į Seimo opozicijos keliamus klausimus ir priekaištus dėl neeilinės sesijos galimo neteisėto nutraukimo atsakys Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Ji planuoja į posėdį rinktis trečiadienį.
Tuo metu parlamento opozicija kreipėsi į Seimo vadovybę, prašydama pripažinti, kad neeilinė sesija praėjusią savaitę nutraukta neteisėtai.
Kreipimesi prašoma pripažinti, kad posėdžiui pirmininkavęs socialdemokratas Algirdas Sysas pažeidė Seimo statuto nuostatas, taip pat vadovybės prašoma užtikrinti, kad neeilinė sesija „galėtų tinkamai užbaigti savo darbą ir apsvarstyti iniciatorių pateiktus klausimus“. Pagal opozicijos siūlymą, neeilinė sesija turėtų vykti iki vasario 25-osios, kaip ir planuota.
Neeilinė Seimo sesija inicijuota surinkus 48 parlamentarų parašus. Į ją susirinkęs Seimas vasario 17 dieną nepritarė opozicijos pateiktai sesijos darbų programai. Už ją po pateikimo balsavo 31 Seimo narys, prieš buvo 21, susilaikė 44 parlamentarai. Po šio balsavimo Seimas sugiedojo himną ir neeilinė sesija buvo baigta. Dalis dešiniųjų opozicinių frakcijų atstovų himną atsisakė giedoti.
Opozicija tokį valdančiųjų elgesį pavadino demokratijos erozija, o valdantieji pareiškė, kad kai kurie opozicijos siūlomi darbai gali palaukti pavasario sesijos, o kiti yra skirti rinkimų kovai.
Spalį Lietuvoje vyks parlamento rinkimai.
Opozicija sušaukė neeilinę sesiją siūlydama pradėti apkaltos procesą Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje nuteistam šios partijos atstovui Vytautui Gapšiui, taip pat sudaryti laikinąją tyrimo komisiją aiškintis, kokia yra Darbo partijos prieš maždaug dešimtmetį neapskaitytų 24 mln. litų (beveik 7 mln. eurų) kilmė, pradėti parlamentinius tyrimus dėl galimos korupcijos.
