Pasak verslininko, šių metų liepą įsigaliosiantis draudimas parduoti elektronines cigaretes ir jų pildykles su skysčiu, kuriame yra kvapiųjų medžiagų (išskyrus tabako kvapą ar skonį), skaudžiai palies elektroninių cigarečių pardavimų sektorių.
Jei šis draudimas būtų atidėtas, tai, anot L.Kaleinikovo, būtų suteikę viltį ir galimybę tinkamai pasiruošti būsimiems pokyčiams.
„Svarbu paminėti ir tai, kad mes, būdami vieninteliai skysčių elektroninėms cigaretėms gamintojai Lietuvoje, susiduriame su didesniais iššūkiais nei kiti verslo subjektai, nes turime labai greitai persiorientuoti ir prisitaikyti prie netikėtai greitai pasikeitusios verslo aplinkos Lietuvoje. Todėl papildomas laikomas mums yra labai svarbus“, – pažymėjo bendrovės vadovas.
Elektroninių cigarečių verslas, pasak jo, dėjo ir deda pastangas siekdamas bendradarbiauti su valdžios institucijomis, kad savo klientams galėtų pasiūlyti prekes, kurios įprastai yra prieinamos kitose užsienio šalyse.
Tačiau valdžia, anot verslininko, nėra nusiteikusi tartis.
„Pastaruoju metu pastebėjome, kad mūsų valdžia tendencingai stengiasi sužlugdyti elektroninių cigarečių verslą Lietuvoje, ji nėra linkusi diskutuoti ir ieškoti kompromisinių sprendimų.
Lietuvoje sprendimai gali būti priimti greitai ir verslui „už akių“.
Nors Lietuvoje teisės aktai numato pareigą įtraukti verslą į teisės aktų keitimą, kuris tiesiogiai juos liečia, bet panašu, kad Lietuvoje sprendimai gali būti priimti greitai ir verslui „už akių“, – komentavo L.Kaleinikovas.
Jis reiškė padėką tiems parlamentarams, kurie siūlė atidėti elektroninių cigarečių skonio draudimą ir reiškė viltį, kad siūlymas bus patvirtintas.
Visgi ketvirtadienį posėdžiavęs Seimas balsų dauguma atmetė iniciatyvą, kuria siūlyta leisti elektronines cigaretes su skoniais pardavinėti iki 2023 metų liepos 1-osios.
Siūlymą teikę Seimo nariai neslėpė, kad dėl draudimo atidėjimo bendravo su elektroninių cigarečių prekybininkais, teigė, jog verslui buvo palikta per mažai laiko prisitaikyti prie naujovių ir parduoti turimą produkciją.
Siūlymo kritikai aiškino, jog valdžia turėtų žiūrėti visuomenės sveikatos, o ne verslo interesų.