Už tai, kad į KT būtų kreipiamasi dėl A.Sacharuko, balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 8, 14 susilaikė. Už kreipimąsi dėl L.Karaliaus pasisakė 75, prieš – 4, susilaikė 16 parlamentarų. Apkaltų pradžią palaikė mažiau parlamentarų nei reikėtų, kad krikščionys netektų savo mandatų, jeigu KT nuspręs, jog jie verti apkaltos. Tuomet šis procesas dar kartą grįžtų į Seimo salę ir A.Sacharukas su L.Karaliumi būtų pašalinti iš parlamento, jeigu už tai pasisakytų bent 85 parlamentarai.
Papildyta 11.24 val. KPF seniūnas Vidmantas Žiemelis prieš balsavimą dėl A.Sacharuko ragino Seimą palaukti generalinio prokuroro kreipimosi dėl leidimo patraukti šį politiką baudžiamojon atsakomybėn. Laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas Raimondas Petrauskas pirmadienį pranešė planuojantis pateikti tokį prašymą. V.Žiemelio įsitikinimu, jeigu A.Sacharukui būtų pradėtas šis procesas, pradėtas baudžiamasis A.Sacharuko persekiojimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo, tuomet nereikia kreiptis į KT, nes apkaltai būtų kitas pagrindas. „Tokiu atveju siūlau kreiptis į KT tik dėl to, kad buvo pažeistas Seimo statutas“, – sakė V.Žiemelis.
Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys stebėjosi, kodėl Seimas nori gaišinti KT, esą viską būtų galima išspręsti tarpusavyje.
Nutarimas dėl kreipimosi į KT – ne parlamentarų kaltės konstatavimas, o procedūrinis dalykas.Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Saulius Pečeliūnas kalbėjo, kad šioje situacijoje „visi jaučiasi teisūs“, todėl būtina situaciją įvertinti iš šalies: „Tą pačią situaciją visi supranta skirtingai, todėl tokiose situacijoje reikalingas arbitras.“ Jo nuomone, po viso apkaltos proceso Seime vyks tikrasis apsivalymas, todėl siūlantys nesikreipti KT vengia ir apsivalyti.
Socialdemokratai Algirdas Sysas ir Vytenis Povilas Andriukaitis, abu priklausę apkaltų prielaidas tyrusioms komisijoms, priminė, kad nutarimas dėl kreipimosi į KT – ne parlamentarų kaltės konstatavimas, o procedūrinis dalykas. Esą komisijos padarė išvadas, kad L.Karalius ir A.Sacharukas galimai padarė nusižengimų, Seimas šioms išvadoms pritarė, todėl dabar privalu kreiptis į KT.
Krikščionių frakcijos atstovai Jonas Ramonas ir Ligitas Kernagis kalbėjo, jog tokių pažeidimų, kokius padarė A.Sacharukas, yra padarę daugybė Seimo narių. „Per 20 metų šitaip pasielgusių Lietuvos Respublikos Seime nebuvo, kurie iš kitos patalpos paimtų svetimą mandatą, ateitų į salę ir „žaistų“, – atkirto S.Pečeliūnas.
Diskusijų dėl L.Karaliaus praktiškai nebuvo.
Priėmus sprendimus A.Sacharukas sakė, kad „viskas eina, kaip numatyta pagal procedūras“. Tiesa, pats jis balsavo prieš kreipimąsi į KT: „Mano pozicija tokia. Nemanau, kad dėl Statuto pažeidimo reikia kreiptis į KT, Seimas pats gali išsiaiškinti, sugriežtinti Statutą, numatyti aiškią atsakomybę.“
Apkaltos prielaidas tyrusios komisijos nustatė, kad A.Sacharukas per sausio mėnesio plenarinius posėdžius sąmoningai balsavo naudodamasis bendražygio L.Karaliaus Seimo nario pažymėjimu, taip šį dangstydamas. Tai jis atliko 11 kartų, žinodamas, jog daro pažeidimą. Komisija konstatavo, kad A.Sacharuko veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymių, todėl nutarta siūlyti Seimui kreiptis į prokurorus, kad parlamentaras galėjo klastoti ir naudoti suklastotus dokumentus. Komisijos išvadose teigiama, kad L.Karalius tuo metu atostogavo Pietryčių Azijoje ir nedėjo jokių pastangų, kad apsaugotų savo parlamentaro kortelę, jog niekas ja nepasinaudotų. Be to, L.Karalius keliaudamas galimai neteisėtai naudojo jam, kaip Seimo nariui, skirtą diplomatinį pasą ir melagingai informavo parlamentą, kur tuo metu esąs. Tiesa, komisijos nenustatė, kad abu Krikščionių frakcijos nariai veikė susitarę.