Trečiadienį Seimo narys surengė spaudos konferenciją, į kurią atsivedė Vyčio šalininkus.
L.Kasčiūnas kalbėjo, kad nenori įžeidinėti „Laisvės kalvos“ ir jos autoriaus Andriaus Labašausko, tačiau dabar aikštėje stovintis maketas, Seimo nario teigimu, žmonių dabar vadinamas tiesiog betono luitu, o pats konservatorius maketą apibūdino „postmodernaus meno elementu“.
Meras, mano požiūriu, pradėjo naują istorinio karo etapą.
Pasak Seimo nario, dar ne vėlu priimti sprendimus, kad Lukiškių aikštėje „Laisva kalva“ neatsirastų. Anot jo, tai priklauso ir nuo Seimo Kultūros komiteto, kuriam vadovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, valios.
Būtent šiame komitete, L.Kasčiūno teigimu, užstrigo konservatoriaus parengtas Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektas, pagal kurį parlamentas būtų įstatymu sprendęs skulptūros sostinės aikštėje likimą.
Todėl, L.Kasčiūno teigimu, dabar viskas piliečių valioje. Pats Seimo narys neslėpė skirstantis visuomenę į dvi dalis.
„Meras nesupranta, kad tiems, kurie norėjo ir balsavo už Laisvės kalvos projektą, tai yra tiesiog dar vienas projektas – kažkokia linksmybė Vilniaus centre. Tiems žmonėms, kurie nori Vyčio, tiems žmonėms, kurie nori valstybingumo simbolio Lukiškių aikštėje, tai tas noras kyla iš jų širdies, iš jų tapatybės“, – aiškino L.Kasčiūnas.
Vis dėlto visuomenės priešinimu L.Kasčiūnas kaltina ne save, o Vilniaus merą R.Šimašių.
„Noriu pasakyti, ką daro Vilniaus miesto meras, ką tik vasarą pradėjęs istorinį karą, kai tai vadina kultūrinio paveldo karu prieš atminimą tų žmonių, kurie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę (...), ir tą karą pralaimėjęs. Vis tik galime nueiti iki Vrublevskių bibliotekos ir pasižiūrėti, kad atminimo lenta generolui Vėtrai ten yra. Jis turbūt nepasimokė, nes tą karą pradėjęs jis labai prisidėjo prie to, kad mūsų visuomenė šiandien yra tokia suskaldyta“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis sakė vylęsis, kad „pralaimėjęs karą“ R.Šimašius nusiramins, pergalvos, ką daro, tačiau taip esą neatsitiko, nes „meras su istorine atmintim, istorinės atminties politika nelabai ką turi bendro“.
„Meras, mano požiūriu, pradėjo naują istorinio karo etapą. Ir turėtų prisiimti atsakomybę už visa tai“, – aiškino konservatorius.
Pasak jo, šiuolaikiniai liberalai taip nepagarbiai elgtis gali tik todėl, kad nejaučia ryšio su praeities kartomis ir „nori, kad būtų linksma čia ir dabar“.
Todėl, pasak jo, sukilti ir pareikšti savo nuomonę turi visuomenė.
Viena organizacija sako jau sukilusi. Tai Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Jos pirmininkas Jonas Burokas spaudos konferencijoje dėstė, kad protestas vyks kiekvieną dieną, išskyrus spalio 5-ąją, nuo vidurdienio. Protestuotojai laikys plakatus su žinutėmis, kad be Vyčio jie nenurims.
Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybės iniciatyva Lukiškių aikštėje pastatytas „Laisvės kalvos“ maketas. Jis kartą jau buvo prikaišiotas Vyčio rėmėjų lapelių, o sekmadienį lietuvių kalbos mokytoja maketą apipylė dažais.
A.Labašausko „Laisvės kalva“ 2017-aisiais nugalėjo memorialo Lukiškių aikštėje konkurse. Antrąją vietą laimėjusio projekto – Vyčio memorialo – autoriai dėl atrankos rezultatų kreipėsi į teismą. Teisminis procesas dar nesibaigė.
Vyčio skulptūros šalininkai į teismą kreipėsi ir siekdami užkirsti kelią eksponuoti memorialo bandinį, tačiau teismas prašymą atmetė.
