Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nario L.Kasčiūno nuomone, dviguba pilietybė turi nurodyti ne tik piliečio teises, bet ir pareigas: „Kol nebus rastas konkretus atsakymas, kaip įvardyti šiuos du faktorius, tol dvigubos pilietybės diskusija bus labai sudėtinga.“
Pasak politiko, dvigubos pilietybės įteisinimas tam tikrai atvejais netgi prieštarautų Lietuvos nacionaliniams interesams. Anot jo, būdamas dviejų valstybių piliečiu, neaišku, su kuria valstybe žmogus palaikys stipresnį ryšį.
„Jei žmogus nori tapti kitos valstybės tarnautoju, jis ją ir renkasi. Koks tada gali būti ryšys su Lietuva? Jei tarp Lietuvos ir tos valstybės kyla įtampa, kurioje tu pusėje būsi? [...] Tarkime, žmogus yra Vokietijos ir Lietuvos pilietis, dalyvauja Vokietijos rinkimuose, stengiasi dėl Vokietijos interesų, kad, pavyzdžiui, „Nord Stream 2“ projektas užtikrins Vokietijai betarpišką dujų tiekimą ir jis balsuoja už politines jėgas, kurios remia šį projektą. Kaip tai atrodo jo, kaip Lietuvos piliečio, atveju?“, – svarsto pašnekovas.
Anot L.Kasčiūno, valdžia turi dėti resursus ir pastangas, kad susigrąžintų svetur išvykusius piliečius, ieškoti ekonominių ir socialinių paskatų, kad būtų sumažinta nelygybė valstybėje, o ne atvirkščiai – dvigubos pilietybės įteisinimas skatintų emigraciją.
Jei tarp Lietuvos ir tos valstybės kyla įtampa, kurioje tu pusėje būsi? – klausia L.Kasčiūnas.
„Tas dvigubos pilietybės įvedimas savotiškai įteisintų emigraciją, kitaip tariant, sukurtų iliuziją, kad mes visi esame globalioje Lietuvoje, nors globali Lietuva yra čia, tėvynėje, ir valstybę reikia kurti čia. Ar nebus taip, kad valdžia nuspręs, kad emigracijos problemos išspręstos. Dvigubos pilietybės suteikimas, šiuo atveju, nėra sprendimas“, – tęsia politikas.
L.Kasčiūnas supranta žmonių norą turėti dvigubą pilietybę, bet, jo nuomone, šis poreikis atsiranda siekiant savanaudiškų tikslų: „Kai žmogus emigruoja dėl ekonominių priežasčių, jis labiau galvoja apie asmeninius interesus [...]. Dvigubos pilietybės nauda yra tik žmogui, norinčiam keliauti ir spręsti individualius reikalus. Aš kitų priežasčių nematau. Taip pat iškyla klausimas su piliečio pareigomis – kaip bus su mokesčių mokėjimu, tarnyba kariuomenėje ir pan.“
Seimo narės „valstietės“ Agnės Širinskienės teigimu, mokesčių mokėjimui, socialinei ar sveikatos pagalbai, pensijų sistemai dvigubos pilietybės turėjimas jokios įtakos neturės. Anot pašnekovės, klausimų kiltų tik dėl tarnybos kariuomenėje.
„Greičiausiai reikėtų sudaryti dvišales sutartis su kitomis valstybėmis, nes tai yra valstybės, su kuriomis palaikomi draugiški santykiai. Tikrai nematyčiau problemos tarnavimą Lietuvos kariuomenėje prilyginti, pavyzdžiui, tarnavimui Vokietijos kariuomenėje,“ – akcentuoja A.Širinskienė.
A.Širinskienės teigimu, dviguba pilietybė ne tik padės išlaikyti ryšius su Lietuva, bet ir išlaikys Lietuvos pilietybę. Visuomenėje yra susiformavusi nuomonė, kad, atsiradus dvigubos pilietybės galimybei, bet kurios valstybės pilietis galės gauti ir Lietuvos pilietybę. A.Širinskienė tai paneigia.
„Pagal referendumui pateiktą formuluotę, Lietuvos pilietis, įgijęs ABPO, NATO ar ES valstybės pilietybę, galės išlaikyti ir Lietuvos Respublikos pilietybę [...]. Vien jau tai reiškia, kad žmogui, panorėjusiam grįžti į Lietuvą, nereikės kreiptis dėl pilietybės atkūrimo, bus mažiau administracinių procedūrų. Išlaikydamas Lietuvos pilietybę asmuo galės dalyvauti valstybės kūrimo procese, realizuoti savo rinkimų teisę ir pan.“, – teigia A.Širinskienė.
A.Širinskienės aiškinimu, kai kuriais atvejais emigrantams neužtenka tik Lietuvos Respublikos pilietybės. Tam tikromis situacijomis tenka priimti kitos valstybės pilietybę, pavyzdžiui, jeigu žmogus planuoja karjerą kitos valstybės tarnyboje.
„Neabejotina, kad, norėdamas būti tos valstybės tarnautoju, iš jo gali būti reikalaujama būti ir tos valstybės piliečiu. Yra daug situacijų, kai antros pilietybės turėjimas yra reikalingas. NATO, ABPO, ES yra saugios valstybės, į kurias mes žiūrime, kaip į partnerius, dėl to leidžiame tų valstybių piliečiams išlaikyti ir Lietuvos pilietybę“, – LRT RADIJUI sako A.Širinskienė.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
