„Gyvename tokioje geopolitinėje zonoje, kur noras prieiti prie mūsų strateginių objektų iš kai kurių valstybių yra akivaizdus. Tai susiję su galimu, vėliau jau turint prieigą prie tų strateginių objektų, poveikiu mūsų valstybės sprendimų priėmimui, tam tikrų objektų ar projektų sabotavimu, jautrios informacijos gavimu ir kitais aspektais, susijusiais su rizikomis nacionaliniam saugumui“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė L.Kasčiūnas.
Anot jo, dabar vyriausybinėje strateginius sandorius tikrinančioje komisijoje dirba daugiau administracinio lygmens, o ne politinio pasitikėjimo tarnautojai.
„Kai mes kalbame apie investicijas į strateginius objektus, kyla klausimas, ar ne politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai gali priimti sprendimus, kurie gali turėti didelę politinę reikšmę“, – aiškino L.Kasčiūnas.
Be to, anot jo, komisijai priėmus neigiamą sprendimą galutinis žodis tenka Vyriausybei, kuri gali tą sprendimą arba patvirtinti, jį peržiūrėti, arba grąžinti komisijai ieškoti tarpinių variantų.
„Nėra to tikro savarankiškumo komisijos, dažnai tai užprogramuoja tai, kad yra noras pasižiūrėti, ką visgi Vyriausybė galvoja. Tokiu atveju išsikreipia įstatymo tikslas turėti visiškai nepriklausomą komisiją, kuri galėtų priimti valingus ir stiprius politinius sprendimus“, – tvirtino parlamentaras.
Anot jo, komisijai priėmus neigiamą sprendimą galutinis žodis tenka Vyriausybei, kuri gali tą sprendimą arba patvirtinti, jį peržiūrėti, arba grąžinti komisijai ieškoti tarpinių variantų.
Pasak jo, tai patvirtina Vyriausybės sprendimas neblokuoti Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ valdomos bendrovės „Birių krovinių terminalas“ (BKT) ketinimų įsigyti krovos įmonę „Nemuno terminalas“, pavedant komisijai nustatyti papildomus saugiklius, įvertinus Valstybės saugumo departamento įvardytas rizikas.
„Taip sukuriamas toks tarpinis variantas dėl rizikų valdymo – investuotojas gal ir neatitinka nacionalinio saugumo interesų, bet pati investicija ne tokio mąsto, kad būtų problema. Toks variantas rodo, kad Vyriausybė gali tiesiog politiškai nulaužti komisijos sprendimus, be to atsiranda toks lankstumas, kuris gali leisti labai laisvai interpretuoti investicijas ir bet kokia grėsmę galinti kelti investicija gali būti įvertinta kaip rizika, kurią galima suvaldyti“, – aiškino L.Kasčiūnas.
„Tai sukuria neapibrėžtą situaciją ir atsiranda erdvė manipuliavimui“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, daug klausimų kelia ir komisijos sprendimus dėl beveik 100 mln. eurų magistralinio dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybos rangovo konkurso laimėtojo, kuriuo pripažinta bendrovė „Alvora“. Kita konkurso dalyvė „MT Group“ tikina, kad „Alvora“ gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, nes įgyvendina valstybinius Baltarusijos užsakymus.
„Dėl to reikia galvoti, kaip stiprinti reguliavimą, griežtinti tų investicijų patikrą. (...) Siūlau, kad vertinant investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo kriterijams, preferencijos būtų teikiamos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam investuotojui ir jo verslo ryšiams su europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiomis valstybėmis“, – sakė L.Kasčiūnas.
Pasak jo, tai leistų svarbius strateginius projektus įgyvendinti vakarų kompanijoms, neturinčioms ryšių su Lietuvai nedraugiškomis rytinėmis valstybėmis.
