„Labai svarbu, kad tai nebūtų dar vienas dokumentas, kuris parašomas ir padedamas į stalčių, kad strategijos įgyvendinimas būtų prižiūrimas, kad jos nuostatos atsirastų ir kituose strateginiuose dokumentuose“, – BNS penktadienį sakė L.Kasčiūnas.
„Kad ji nebūtų tiesiog popierius, kuris išverčiamas į anglų kalbą ir padalinimas partijomis“, – pridūrė jis.
Penktadienį NSGK organizuotoje nuotolinėje konferencijoje strategija buvo įvertinta Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Vilniaus politikos analizės instituto, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ir kitų akademinių įstaigų analitikų.
Kai plečiasi saugumo samprata, tada sunku apsispręsti dėl prioritetų, nes viskas yra svarbu.
„Mes aptarinėjome ir patį strategijos žanrą – koks tai turėtų būti dokumentas. Toks, koks yra dabar, net ir žanro prasme jį reikiakeisti. Mūsų akademikai ir analitikai turėjo daug įžvalgų, kad dažnai strategija tampa tokiu meniu įvairiausių grėsmių, iššūkių ir kartais pritrūksta prioritetų“, – teigė parlamentaras.
Pasak jo, šiuo metu saugumo samprata yra pakitusi – tai nėra tik karinis saugumas, jis plečiasi ir į technologines, kibernetines, informacines, ekonomines ir socialines sritis.
„Kai plečiasi saugumo samprata, tada sunku apsispręsti dėl prioritetų, nes viskas yra svarbu“, – tvirtino L.Kasčiūnas.
Kalbant apie strategijos turinį, anot NSGK pirmininko, svarbu naujoje strategijoje apibrėžti „raudonąsias linijas“ santykiuose su Kinija.
„Turint galvoje Kinijos bandymą dominuoti ir technologijų srityje, čia apie 5G ryšį kalbant ir apie kitus dalykus, infrastruktūros sektoriuose, transporte ir taip toliau, natūralu, kad mes turėsime nusibrėžt tam tikras raudonąsias linijas ir gaires“, – sakė NSGK pirmininkas.
Pasak jo, taip pat svarbu įtvirtinti ryšius su JAV.
„JAV – yra ne tik strateginė partnerė, bet ir saugumo garantas, turbūt niekam nėra abejonių, kad mes turime kalbėti, kaip sustiprinti Lietuvos ryšius ir Amerikos buvimą čia, pirmiausia – karine prasme, mūsų regione“, – teigė L.Kasčiūnas.
Be kita ko, penktadienį konferencijoje aptarta ir visuotinės gynybos, krizių valdymo sistemos temos, Europos strategija gynyboje
NSGK pirmininkas tikisi, kad ateityje atsiras ir kontrolė, kaip laikomasi Nacionalinėje saugumo strategijoje numatytų gairių.
„NSGK planuoja, kad kasmet, kai Vyriausybė pateikinėja įvairias ataskaitas parlamentui, atsirastų ir ataskaita, kaip vykdoma Nacionalinio saugumo strategija“, – sakė L.Kasčiūnas.
Jis tikisi, kad kovo 10 dieną strategijos projektas grįš į Seimą ir bus priimtas per pavasario sesiją.
Dabartinė Nacionalinio saugumo strategija priimta 2017 metų sausį. Joje nurodyta 14 grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių. Pirmuoju numeriu dokumente įrašyta konvencinė karinė grėsmė, kurią kelia Rusijos pasirengimas ir valia naudoti karinę jėgą siekiant savo tikslų, jos karinių pajėgumų telkimas ir plėtra Lietuvos kaimynystėje.
