Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 04 27

L.Kukuraitis: siekiant pažaboti emigraciją, reikia spręsti dvi esmines problemas

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžia, kad nuo to, kaip, kada ir į kokias bendruomenes buriasi žmonės, priklauso tėvynainių polinkis emigruoti arba ne. Ministras pastebi, kad siekiant pažaboti emigraciją, reikia spręsti dvi esmines problemas.
Linas Kukuraitis
Linas Kukuraitis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Mums čia ir mums ten, lietuviams Lietuvoje ir lietuviams emigracijoje, rūpi tie patys dalykai. Džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie bendro mąstymo ir bendros vizijos dėl migracijos. Kviečiu burtis į bendruomenes, megzti vadinamuosius tinklus, siekti kuo didesnio susitelkimo ir bendravimo, o ne vien remtis į savo mažus ratelius ar vien tik šeimą.

Pasitikėti ir investuoti į tarpusavio tinklą kviečiu ne tik švenčiant ar minint sukaktis, bet ir tada, kai yra sunku. Tai svarbu. Ir tai, kaip bebūtų keista, irgi daro didelę įtaką emigracijai arba atvirkščiai – jos mastams mažinti“, – Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje sakė ministras.

Įvairių tyrimų, atliktų 2005–2014 m. Pilietinio visuomenės instituto, Viešosios politikos ir vadybos instituto ir Mykolo Romerio universiteto tyrėjų, duomenimis, emigruoti skatina prasta darbo aplinka Lietuvoje, nepatenkinamos gyvenimo sąlygos, žemas darbo užmokestis.

Mokslininkams – menkas jų darbo prestižas, nepakankamas darbuotojų interesų atstovavimas. Viena iš papildomų emigracijos paskatų – sunkumai įsigyti būstą, kurti materialinius šeimos gyvenimo pagrindus. Aukštos kvalifikacijos darbuotojams kaip postūmis yra korupcija, neskaidrumas organizuojant konkursus į pareigas, taip pat prastos ateities perspektyvos. Tarp traukos į užsienį veiksnių svarbią vietą užima savirealizacija, kuriai Lietuvoje trūksta galimybių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

L.Kukuraitis pastebi, kad siekiant pažaboti emigraciją, reikia spręsti dvi esmines problemas: pajamų nelygybę ir socialinių ryšių trūkumą.

Pirmuoju atveju būtina daug dėmesio skirti darbuotojų derybinėms galioms didinti, darbo užmokesčiui kelti, kovai su šešėline ekonomika, senatvės socialinio draudimo pensijoms indeksuoti, minimalių pajamų užtikrinimo sistemai tobulinti, taip pat vyresnio amžiaus žmonių bei jaunimo aktyvesniam įtraukimui į darbo rinką ar savanorišką veiklą.

Antruoju atveju, būtina stiprinti šeimas ir bendruomenes. Pasak ministro, įvedus vaiko pinigus, kurie būtų mokami nevertinant šeimos pajamų, gerinant motinystės (tėvystės) atostogų bei išmokų tvarką ir plėtojant paslaugas šeimoms, iš esmės būtų prisidedama prie šeimos instituto puoselėjimo ir stiprinimo. Be to, ministras pabrėžia, kad reikalinga bendruomenių programa, skatinanti bendruomenių tarimąsi seniūnijos lygmenyje, taip pat būtina stiprinti savivaldas ir nevyriausybinės organizacijas sprendžiant socialinius klausimus.

Jis taip pat pasidalijo šviesios atminties prof. Leonido Donskio mintimi, kad išvažiuoti yra ne tik gerai, bet ir labai sveikintina, nes tokiu būdu žmogus pažįsta pasaulį bei save ir vėliau tas žinias gali pritaikyti savo šalyje, tačiau tam reikia sugrįžti į gimtąjį kraštą ir atlyginti jam už suteiktas galimybes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?