Platino ir kone prieš 20 metų
2005-ųjų kovo pabaigoje daugelis parlamentarų savo pašto dėžutėse rado dokumento, neva patvirtinančio šį faktą, kopijas.
Tuo metu išplatintoje dokumento kopijoje, kaip rašė BNS, buvo teigiama, kad L.L.Andrikienė buvo slapta KGB bendradarbė, slapyvardžiu „Marija“.
Tais metais prokuratūra buvo pradėjusi ir ikiteisminį tyrimą dėl galimo tuometinės europarlamentarės šmeižimo, rašė portalas tv3.lt, o Liustracijos komisija patvirtino, kad politikė su KGB nebendradarbiavo, tačiau „yra duomenų, kad sovietinės specialiosios tarnybos bandė ją verbuoti“.
„Medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Laimos Andrikienės užverbavimą ir slaptą bendradarbiavimą su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis“, – buvo teigiama 2005 m. Liustracijos komisijos pranešime.
Tokią pat išvadą 1998 m. padarė Lietuvos Valstybės saugumo departamentas bei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Istorijos tąsa
Dar vienas dokumentas šiomis dienomis sparčiai paplito per interneto vartotojų paskyras (čia, čia, čia)
Paskelbtoje nuotraukoje – slaptas KGB dokumentas „Dėl A.L.M. išvažiavimo į užsienį“.
Ten rašoma, kad būsima politikė, gimusi 1958 metais, komandiruojama stažuotėn į Mančesterio universitetą 10 mėnesių laikotarpiui. Be to, priduriama, kad su L.L.Andrikiene 1988 metais buvo užmegztas „operatyvinis kontaktas“ ir ji „charakterizuojama teigiamai“.
Būsimai politikei papasakota, kokių veiksmų prieš sovietų piliečius imasi užsienio specialiosios tarnybos.
Dokumente tikinama, kad dėl papildomo instruktažo duotas operatyvinio darbuotojo Maskvoje telefonas, kuriuo galėtų susisiekti, ir net nurodytas slaptažodis, kurį reikėtų pasakyti bandant su ja susisiekti.
L.L.Andrikienė: „Pastangos manipuliuoti“
15min trečiadienį susisiekė su šiuo metu Europos Audito Rūmuose dirbančia žinoma politike ir paklausė, kaip ji vertina vėl į dienos šviesą išlindusią istoriją.
„Jums turėtų būti žinoma, kad tokio pobūdžio kaltinimai man buvo ištirti, labai išsamiai. Ir išvada – aiški, kaltinimai buvo paneigti“, – sakė L.L.Andrikienė.
Ji pabrėžė, kad platinant tokius dokumentus siekiama manipuliuoti.
„Vertinu kaip pastangas manipuliuoti visuomenės nuomone, panaudojant tai, kas jau prieš keliolika metų išsamiai ištirta ir įvertinta, neva čia kažkas naujo“, – kalbėjo žinoma konservatorė.
Susidomėjimas kilo po G.Nausėdos istorijos
L.L.Andrikienės praeities istorija vėl buvo iškelta į viešumą po to, kai paaiškėjo, kad prezidentas Gitanas Nausėda nuslėpė, jog siekdamas akademinės karjeros 1988 metais buvo įstojęs į Lietuvos komunistų partiją.
G.Nausėda pripažino padaręs klaidą, kad apie tai nepaskelbė nei prieš kandidatuodamas į Lietuvos prezidentus, nei vėliau, bet tikino, kad tai padarė siekdamas mokslininko karjeros, kurios priešingu atveju nebūtų turėjęs.
Šalies vadovas kėlė versiją, kad šios informacijos paviešinimu buvo suinteresuoti jo politiniai konkurentai, kurie esą pradėjo jo „politinę medžioklę“.
Prezidentui – A.Tapino klausimai
Žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas G.Nausėdos viešai klausė, ar jis, išvykdamas į Manheimo (Vokietija) universitetą, neturėjo ryšių su KGB.
„1987-1989 metais jis tuometiniame Vilniaus Kapsuko Raudonosios Vėliavos universitete dirbo aspirantu, ruošėsi disertacijai.
1990 metais išvyko į Manheimo universitetą gavęs DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnybos) stipendiją. DAAD archyve radau Nausėdos pasidžiaugimą, kad patvirtinimą iš Manheimo universiteto jis gavo 1990 gegužę kaip savo gimtadienio dovaną.
Kokia tikimybė, kad per du mėnesius nuo kovo 11, Vilniaus universiteto aspirantas būtų sugebėjęs susirasti Vakarų Vokietijos universitetą, aplikuoti stipendijai, gauti ją ir paties universiteto patvirtinimą“, – rašė A.Tapinas savo feisbuko paskyroje.
Anot jo, vadinasi, šitą savo karjeros tarpą Vokietijoje G.Nausėda planavo dar Lietuvai būnant Sovietų Sąjungos dalimi, todėl kad išvyktų į Vokietiją privalėjo tapti komunistu, ką netiesiogiai pripažįsta ir jis pats.
„Skaidrumo dėlei – mano a.a. tėvas irgi nuėjo į tokį kompromisą su sąžine, kai gerokai anksčiau išvyko į stažuotę Prancūzijoje.
Kitas momentas – tokias išvykas ir pasirengimą joms visada lydėdavo pokalbiai su KGB karininkais. Kaip žinome iš archyvų, pokalbiai būdavo įvairūs.
Todėl yra keli klausimai, į kurį turėtų atsakyti Prezidentas. Jo atstovai mane ignoruoja, gal juos galėtų pateikti kiti žurnalistai:
1. Kelintais metais Nausėda aplikavo norėdamas gauti DAAD stipendiją studijoms Vakarų Vokietijoje? Su kuo vyko pokalbiai, kas turėjo patvirtinti tokią aplikaciją?
2. Ar narystė komunistų partijoje buvo privaloma sąlyga gauti leidimui tokiai stažuotei Vakarų Vokietijoje?
3. Ar prieš patvirtinant stipendiją Nausėda turėjo susitikimus su Sovietų Sąjungos KGB struktūra, jei taip – koks buvo pokalbių turinys? Ar buvo iškeltos kokios nors bendradarbiavimo sąlygos?“, – klausė A.Tapinas.
Ką atsakė G.Nausėda?
Prezidentūra nurodė, kad 1989 metais G.Nausėda dalyvavo tuometinės LSSR švietimo ministerijos paskelbtoje atrankoje dėl stažuotės Vokietijoje.
„Šiuo klausimu prezidentas bendravo tik su LSSR švietimo ministerijos atstovais ir per juos – su Manheimo universitetu.
Prezidentas nėra bendravęs su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais“, – atsakyme 15min pažymėjo prezidentūros atstovai.
Įvertino istorikė
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) istorikė Kristina Burinskaitė teigė, kad KGB patikrinimai norintiems išvykti iš Sovietų Sąjungos žmonėms buvę įprasta praktika, tačiau sovietmečio pabaigoje ji galėjo būti taikoma ne visada.
„1989 metai jau turbūt tie varžtai buvo silpnesni, bet kad tiesiogiai visi bendraudavo su KGB, tai čia ne“, – BNS sakė LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vadovė.
Pasak jos, norinčiuosius išvykti tikrindavo ne tik KGB, bet ir kitos sovietinės struktūros. Anot istorikės, patikrinimai galėjo būti švelnesni paskutinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo valdymo laiku.
„Bet, pavyzdžiui, Stalino laikotarpiu išvis gi niekas negalėjo išvažiuot arba išskirtiniais atvejais. Tai tam tikrais laikotarpiais, jeigu situacija šalyje arba užsienyje yra kažkokia ant įtampos, galėjo būti, kad tie apribojimai galėjo būti didesni“, – sakė specialistė.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
