„Žiūrint iš šalies ir žinant tiek, kiek aš žinau, kartais man atrodydavo, kad buvo daugiau ambicijų arba noro atrodyti svarbiam ar svarbiems negu konstruktyvaus ir pozityvaus darbo ieškant konsensuso, ieškant sutarimo“, – LRT trečiadienio rytą sakė konservatorė.
Parlamentarė pabrėžė nenorinti aštrinti konflikto, ieškoti kaltųjų ir vadovavimą komitetui pradėtų „nuo balto popieriaus lapo“.
Ji taip pat teigė, kad užsienio politikoje svarbiausias tikslas yra kalbėti vienu balsu ir „siųsti vieną žinią pasauliui“.
L.L.Andrikienė priminė garsų buvusio Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Henry Kissingerio (Henrio Kisindžerio) klausimą – kokiu numeriu skambinti, jeigu noriu paskambinti Europai – ir teigė, jog toks klausimas juo labiau neturėtų kilti kalbant apie vieną valstybę.
„Tai buvo kalba apie Europos Sąjungą, kurioje tuo metu buvo 15 valstybių narių. Mes, šiuo atveju, kalbame apie Lietuvą, ir jeigu čia reikia galvoti, kam čia reikėtų paskambinti, kad sužinotumei valstybės poziciją vienu arba kitu klausimu, tai yra tikrai negerai“, – kalbėjo L.L.Andrikienė.
„Mes ir klaidiname savo partnerius, ir prarandame pasitikėjimą didele dalimi“, – įspėjo ji.
Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija siūlo Seimo URK pirmininke skirti signatarę L.L.Andrikienę vietoj iš pareigų besitraukiančio Žygimanto Pavilionio.
Ž.Pavilionis pernai gruodį sulaukė frakcijos ragino trauktis iš pareigų po viešos kritikos Vyriausybei dėl nesugebėto sustabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų šiai Baltarusijos įmonei.
Ž.Pavilionis taip pat buvo įsivėlęs į konfliktą su prezidento Gitano Nausėdos vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte.
L.Andrikienė Seime dirba ketvirtą kadenciją. Pustrečios kadencijos ji buvo europarlamentarė, 1996–1998 metais ėjo Europos reikalų ministrės pareigas.
Jos kandidatūrai dar turės pritarti URK, o galutinį sprendimą priims Seimas.
