Tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje ambasadorius skiria prezidentas. Diplomatas, gavęs savo šalies vadovo skiriamuosius raštus ir išvykęs dirbti į užsienį, turi raštus pristatyti tos šalies vadovui.
Atėjus metui keistis Lietuvos ambasadoriui Baltarusijoje, užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui atrodo sunkiai įmanoma, jog šis galėtų įteikti skiriamuosius raštus A.Lukašenkai.
Visa tai pavadinti jei ne karu, tai konfrontacija drąsiai galima.
„Įteikti raštus vadovui, kuris neturi įgaliojimų, nebūtų teisinės, politinės ir moralinės logikos“, – 15min ketvirtadienį transliuotoje laidoje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Kam tada turėtų prisistatyti naujasis ambasadorius?
„Praktiškai nėra kam. Reikėtų arba padaryti pauzę siuntimo procese, arba... Man dabar sunku pasakyti“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, panašus klausimas kyla ir dėl to, ar Lietuva ateityje pripažins A.Lukašenkos skirtą naują ambasadorių Vilniuje.
„Lygiai taip pat, jeigu naujas atstovas Baltarusijos atvyktų į šalį su raštais, pasirašytais prezidento, kuris neturi įgaliojimų. Mano įsitikinimu, jis negalėtų tų raštų įteikti“, – tvirtino L.Linkevičius.
Konfrontacija
Baltarusija praėjusią savaitę konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje, o pirmadienį tokį sprendimą priėmė ir Vilnius, iškvietęs ambasadorių iš Minsko.
Tuo pačiu Baltarusija pareikalavo Lietuvos sumažinti personalo skaičių ambasadoje Minske, paskutinė diena tam yra šis penktadienis.
„Visa tai pavadinti jei ne karu, tai konfrontacija drąsiai galima“, – pareiškė L.Linkevičius.
Pasak jo, Lietuva siekia išsaugoti diplomatinį atstovavimą Minske kiek įmanoma didesnį, nes nori iš arti stebėti įvykius šalyje ir bendrauti su pilietine visuomene.
Nepaisant to, kad Lietuva nepripažįsta dabartinės Baltarusijos valdžios, su ja kalbėtis irgi reikia, tvirtina ministras.
„Tai yra de facto vadovybė, faktiškai ji vadovauja šaliai, vadovauja jėgos struktūroms ir daug kam. Be to, ekonominiai ryšiai nenutrūkę. Taip kad čia yra ką veikti, iš tikrųjų“, – teigė jis.
Anot L.Linkevičiaus, jei Baltarusija neatsitrauks nuo reikalavimo Lietuvai mažinti diplomatų skaičių, Vilnius pasielgs taip pat.
Reikia gręžtis į Rusiją
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pastaruoju metu sulaukia daugiau dėmesio iš didžiųjų ES sostinių – Vilniuje ji neseniai susitiko su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu, Berlyne – su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
L.Linkevičius teigė, jog baltarusė prašo didžiųjų valstybių tarpininkavimo ieškant dialogo, kad Baltarusijoje galėtų būti surengti laisvi rinkimai.
Vis dėlto ministras tvirtino, kad užmegzti dialogą su Baltarusijos valdžia nėra daug vilties, nes ši atsisako kalbėtis bet kokiu lygiu.
„Prasmingas būtų dialogas su tomis valstybėmis, kurios turi didžiulę įtaką. Ypač čia išskirčiau Rusiją“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Anot jo, tarptautinei bendruomenei reikia rasti argumentų įkalbėti Rusiją, kad ši sutiktų su laisvais rinkimais Baltarusijoje.
Ministro teigimu, Rusijai tiek įtampą, tiek pavojų turėtų kelti susikompromitavusios šalies vadovybės palaikymas, o sąžiningi rinkimai neturėtų gąsdinti, nes baltarusių opozicija nedeklaruoja provakarietiškų siekių.
„Tai (rinkimai) nėra antirusiškas veiksmas, tai nėra blogas variantas“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Visą pokalbį su ministru galite peržiūrėti čia:
