LRT radijui pirmadienį jis teigė, kad reikėtų laikytis ES užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje nubrėžtos linijos siekiant įvesti vadinamąjį penktąjį sankcijų Baltarusijai paketą, nukreiptą prieš neteisėtos migracijos naudojimą politiniams tikslams.
„Tą reikia dabar ir padaryti. O kai lygiagrečiai vyksta kažkokie nacionaliniai kanalai bendravimo, tai nepadeda ir vienybei, ir motyvacijai, ir kažkiek suteikia vilčių režimui, ko jis ir tikisi – kad visa tai padės jiems kažkiek, viena vertus, save įteisint ir, kita vertus, iš to pešti tam tikros politinės naudos, kaip yra buvę praeityje, prekiaujant politiniais kaliniais“, – teigė L.Linkevičius.
Anot jo, patys pokalbiai su Minsku „turi būti, tik transliuojant į vieną pusę labai aiškius reikalavimus“, siekiant išvengti „prekybos poveikiu“.
L.Linkevičius taip pat akcentavo, kad į Europos Komisijos iniciatyva pradėtas technines derybas su Minsku turėtų būti įtrauktos ir tiesiogiai krizės paveiktos šalys.
„Be jokios abejonės, kas ten bebūtų ir kaip besivadintų, reikia įtraukti visas tas šalis, kurios dalyvauja tiesiogiai šiame konflikte, pirmiausiai tai yra Lenkiją, Lietuvą, taip pat ir Latviją. Apie ką buvo kalbamasi ir vakar, kai lankėsi Lietuvoje Lenkijos premjeras (...). Tikimės, kad bus (koordinuojami veiksmai – BNS), nes kitaip ir negali būti“, – tikino diplomatas.
Jis taip pat sako, kad neramina abejonės, ar sankcijos bus įvestos ir Baltarusijos oro vežėjui „Belavia“.
„Kaip tai atrodys, matysime, bet grėsmė ryžtingam ir efektyviam sankcijų pobūdžio veikimui yra iškilusi“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, praėjusią savaitę dukart bendravusi su A.Lukašenka, nutraukė daugiau nei metus trukusią tylą tarp Vakarų ir Minsko. Vakarų valstybės nepripažįsta pernai rugpjūtį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų.
Lietuva ir Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
