L.Linkevičiaus teigimu, posėdžio tikslas buvo dar kartą įvertinti situaciją ir rasti bendrų požiūrio taškų.
„Manau, kad tai pavyko, nes, jau nekalbant apie tai, kad nepripažįstame tų rinkimų rezultatų, visi smerkia smurtą ir prievartą. O tai turi turėti pasekmes. Sutarėme peržiūrėti santykius su Baltarusija, <...> bus pradėtas techninis parengiamasis darbas rengiant tikslines individualias sankcijas“, – 15min sakė L.Linkevičius.
Ministras sakė posėdyje minėjęs, kad sankcijos turėtų būti taikomos asmenims, dalyvusiems rinkimų rezultatų klastojime ir panaudojant jėgą prieš protestuotojus. Anot L.Linkevičiaus, nėra aišku, kaip greitai tai pavyks padaryti.
L.Linkevičiaus teigimu, ministrai ir Europos Komisija pritarė jo siūlymui įsteigti pagalbos nukentėjusiems nuo represijų asmenims fondą.
„Taip pat pasiūliau, kad ES inicijuotų Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos neeilinę sesiją ir išnagrinėtų visa tai, kas įvyko, išklausytų liudijimus pažeidimų ir, ko gero, net nusikaltimų. Šį darbą inicijuosime ir tęsime per savo atstovus Ženevoje“, – sakė jis.
Dėl sankcijų – ne vien entuziazmas
Prieš posėdį naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė, kad mažiausiai devynios šalys narės nesutinka skirti sankcijų Baltarusijai. Diplomatinių šaltinių teigimu, pagrindinė skeptikė – Vengrija. Pasak nevyriaysbinės organizacijos „Freedom House“, valdant dabartinei Viktoro Orbano vyriausybei šalis nebėra „konsoliduota demokratija“.
L.Linkevičius 15min pripažino, kad šiame etape „ne visi entuziastingai pritaria sankcijoms“, tačiau pabrėžė, kad kalbama tik apie šį etapą.
„Bet niekas neprieštaravo, kad būtų pradėtas techninis parengiamasis sankcijoms darbas. Ir tai yra svarbu, toliau tęsime darbą. Teikiame prioritetą tam, ką pavyks nuspręsti ES lygiu, bet neatmetu galimybės, kad po to galime svarstyti ir įvesti nacionalines sankcijas“, – teigė užsienio reikalų ministras.
Penktadienį EK prezidentė Ursula von der Leyen paragino paskelbti papildomas sankcijas Baltarusijai.
ES pirmą kartą sankcijas Baltarusijai įvedė 2004 metais. Jas sugriežtino 2011-aisiais dėl žmogaus teisių ir demokratinių standartų pažeidimo.
Didelė dalis sankcijų buvo panaikinta 2016 metais, kai A.Lukašenka įsakė paleisti politinius kalinius. Vis dar išlieka ginklų embargas, sankcijos keturiems asmenims.
„Baltarusių vidaus reikalas“
Pasak L.Linkevičiaus, iš valdžios Minske ateina signalai, kad jie yra „lyg ir linkę kalbėtis – anksčiau nebuvo šito sakoma“.
„Tai, kad jie dabar yra linkę kalbėtis, nereiškia, kad visi pamirš, kas įvyko, ir tuos nusikaltimus, kurie buvo padaryti. Priminiau, kad reikia išsiaiškinti ir visiems konstatuoti, kad jei nepripažįstame rinkimų rezultatų, tai mes nepripažįstame išrinkto prezidento prezidentu. <...> Kalbėtis tam, smurtas būtų sustabdytas, reikia, bet statusas po to, kas įvyko, jau yra kitoks“, – sakė ministras.
L.Linkevičiaus teigimu, šiuo metu nekalbama apie opozicijos kandidatės, save paskelbusios rinkimų nugalėtoja, Sviatlanos Cichanouskajos pripažinimą prezidente.
„Jei nepripažįstame rinkimų rezultatų, tai, matyt, logiškai kalbant, mes jų nepripažįstame. Bet mes suteikiame tą galimybę jiems veikti, ir tai yra jų vidaus reikalas“, – sakė jis.
Ministras tikino posėdyje iškėlęs ir nesaugios Astravo atominės elektrinės klausimą.
Brutaliai malšinami protestai
Baltarusiją nuo sekmadienio vakaro krečia dideli protestai prieš rinkimų rezultatus, kuriuos opozicija laiko suklastotais. Oficialūs negalutiniai rezultatai rodo, kad A.Lukašenka surinko 80,08 proc., o S.Cichanouskaja – 10,9 proc. balsų.
Milicijai brutaliai malšinant opozicijos protestus buvo sulaikyta apie 6,7 tūkst. žmonių, šimtai buvo sužeisti, taip pat pranešama apie du žuvusius žmones.
Daugelis iš sulaikymo izoliatorių paleidžiamų žmonių pasakojo arešto metu buvę mušami, kankinami ir žeminami.
