Vis dėlto Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad išsiskiriantys požiūriai į gynybą rodo, jog NATO yra demokratiškas Aljansas.
„Iniciatyvos kai kurios kyla ir iš Europos, kurios kelia klausimų už Atlanto. Jos irgi turėtų būti paderintos galbūt labiau“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė L.Linkevičius.
„Na, bet tai irgi rodo demokratiškumą Aljanso, kad yra skirtingos nuomonės, kad yra ir ginčų, ir diskusijų, ir būta tų krizių praeityje“, – pridūrė jis.
Aljanso šalyse tęsiasi diskusijos apie NATO ateitį po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Aljansą ištiko „smegenų mirtis“, nes Europa ir JAV nekoordinuoja savo veiksmų.
Kai kurios Europos šalys kritikuoja Ameriką dėl nenuspėjamų prezidento Donaldo Trumpo administracijos veiksmų.
Tuo metu Vašingtonas teigia, kad daugelis Europos šalių nepakankamai finansuoja gynybą. JAV abejonių kėlė ir iniciatyvos dėl didesnės Europos šalių gynybos integracijos.
Nuo 2004 metų į NATO įstojusi Lietuva laiko Aljansą pagrindiniu saugumo garantu nuo Rusijos grėsmės.
Gynybos planai
Naujienų agentūra „Reuters“ antradienį pranešė, kad Turkija atsisako pritarti Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planams, jei negaus tvirtesnės aljanso paramos savo kovai prieš kurdų karinę grupuotę YPG šiaurės Sirijoje.
Turkija pateikė savo reikalavimus dar prieš pradėdama operaciją Sirijoje, tačiau klausimas vėl aktualizavosi prieš gruodžio 3-4 dienos NATO viršūnių susitikimą Londone, nes čia patvirtinami strateginiai saugumo dokumentai.
Nuo 2004 metų į NATO įstojusi Lietuva laiko Aljansą pagrindiniu saugumo garantu nuo Rusijos grėsmės.
Kalbėdamas apie gynybos planus L.Linkevičius ragino „nesimelsti dabar kažkokiai datai“ ir teigė, kad dabar svarbios yra vykstančios derybos.
„Žinoma, mes tikimės tam tikrų pokyčių, bet nėra taip svarbu ta konkreti data, ar čia prieš, ar po susitikimo. Svarbu tai, kad vyksta tas procesas ir neabejoju, kad bus rastas sprendimas“, – sakė ministras.
„Karinė vadovybė šiuo metu neturi jokių kliūčių vykdyti savo darbus, planavimą ir pasiruošimą galimoms krizėms“, – pridūrė jis.
Anksčiau jis BNS teigė besitikintis, kad sprendimai bus priimti iki viršūnių susitikimo.
NATO pirmą kartą gynybos planus Baltijos šalims patvirtino 2010 metais, po Krymo aneksijos jie buvo atnaujinti, bet diskusijos dėl planų detalumo vyksta iki šiol.
L.Linkevičius ketvirtadienį sakė, kad viršūnių susitikimas išleis į pasaulį žinią apie „Aljanso svarbą, tarpusavio įsipareigojimų svarbą, penktojo straipsnio galiojimą“.
„Aš tikrai neabejoju, kad šitai bus pasakyta ir atkreiptas dėmesys į tai, kad iš tikrųjų pasaulyje yra didelis pavojus taisyklėmis pagrįstai pasaulio tvarkai“, – teigė ministras.
