– Ministre, Izraelis nėra lengva tema niekam, ir labai pragmatiški kritikai sako, kad tas Lietuvos palankumas Izraelio atžvilgiu yra dėl dviejų priežasčių – dėl kaltės jausmo, dėl holokausto, ir dėl to, kad mums reikia Amerikos mūsų regione.
– Labai daug aspektų yra. Nutylėti tą istorinį faktą būtų neteisinga ir nemoralu. Pripažinkime, kad esame ne tik stebėtojai, holokausto atveju ne mes, kaip valstybė, bet tikrai daug lietuvių dalyvavo, kolaboravo su naciais ir tikrai vykdė tuos nusikaltimus. Mes didžiuojamės, kad labai daug lietuvių padėjo gelbėti žydus. Pasaulio teisuoliai – tai atsveria.
– Kiek mūsų dabartinę darbotvarkę lemia šis klausimas?
– Jis nebuvo vizito vyraujanti tema, bet supraskime, kad mes visada turime jautriau vertinti tos šalies poreikius ir ypač ką pasakė premjeras, kai yra šalys, kurios nepripažįsta jiems teisės turėti valstybę. Tai yra svarbu.
Čia nebus daug laiko plėtotis, bet labai noriu pasakyti, kad mūsų, manau, indėlis į kalbėjimąsi yra tikrai labai reikšmingas. Jokiu būdu nėra taip, kad visose pozicijose mūsų požiūriai sutaptų. Taip nėra. Ir čia puikiai žinomi dalykai, ir dėl Jeruzalės, kaip sostinės, ir visa kita. Bet manau, kad vizitas buvo ne tik istorinis ta prasme, kad pirmą kartą atvyko į Baltijos šalis.
Prisiminkime, praeitų metų gruodį buvo ne mažiau svarbus istorinis, sakyčiau, apsilankymas Briuselyje. Po daugiau nei 20 metų Izraelio premjeras atvyko į Briuselį mūsų iniciatyva. Tai buvo kalbėjimo su Europa įrėminimas. Įrėminimas tam tikra prasme, nes kai nesikalbi, labai sunku susikalbėti.
– Ministre, Jūs tarsi peilio ašmenimis vaikštote kaip ministras. Prezidentė susitikimo metu su Benjaminu Netanyahu nebuvo tokia švelni ir draugiška.
Ji išdėstė labai konkrečią Europos Sąjungos poziciją. Yra tarptautinės teisės pažeidimai, yra tokios raudonosios linijos, o kai jos bus sutvarkytos, mes galėsime šnekėti. Tuo metu Saulius Skvernelis kitaip šnekėjo. Jis sakė, kad susitikimo metu sužinojo labai daug ko, nežinojo apie Artimųjų Rytų konfliktą, ir jis nori tarsi tarpininkauti, perduoti šią žinią Europos Sąjungai. Toks jausmas, kad jūs per viduriuką kažkur.
– Yra gal toks susidaręs įspūdis, bet tikrai nėra tam pagrindo. Viena informacija papildo kitą. Mes tikrai bendravome keturias dienas. Na, gal ne keturias – tris, nes šeštadienį buvo visiškai privati programa. Patikėkite, kalbėjome visomis temomis, ir buvo, ir ne kartą, išsakyta mūsų pozicija, taip pat ir dėl dviejų šalių sprendimo. Ir dėl nausėdijų, mes kalbėjomės ir apie tą pačią Rusiją. Tarp kitko, noriu atkreipti dėmesį, kad tai buvo išsakyta tikrai gana argumentuotai ir aiškiai. Taip pat čia nebuvo vien tiktai vienos krypties judėjimas, reikėtų suprasti.
– O galima pagalvoti ir suprasti, kad prezidentė buvo tokia pasyvi šio vizito metu ir jums, vykdomajai valdžiai, leido daugiau šnekėti, nes jai, pavyzdžiui, jos ateities karjerai gali Izraelio klausimas, tiksliau, palankumas Izraeliui, pakenkti?
– Nemanau, kad čia kažką bendro turi karjera. Šiuo atveju supraskite tokį dalyką. Aišku, užsienio politika yra prezidentės prerogatyva, tai yra mūsų Konstitucijoje. Bet dabar buvo atvykę ir Latvijos, ir Estijos premjerai, kurie užsiima ir kitais klausimais, tai čia tie dalykai persijungia. Automatiškai negali taip atsiriboti, kaip su kirviu nukirsti. Aišku, persidengia tie klausimai. Žinoma, premjerui rūpi ne tik ekonomika, turizmas, ką mes turime, ir mokslas, mes tikrai turime labai daug gražių planų.
– Bet jūs pastebėjote, kad tos pozicijos yra skirtingos? Premjeras gal irgi šiek tiek įlenda į užsienio politikos reikalus, nes dalyvaus prezidento rinkimuose.
– Tik tiek, kiek susiderinęs yra tas politines linijas, nes mes, patikėkite, tą darome. Nes čia niekam nekyla klausimų, kad kažkokių skirtumų yra.
– Tai čia buvo tas gerasis ir blogasis policininkas?
– Nebuvo jokių policininkų, buvo nuoširdus pokalbis tarp žmonių, kurie nori kalbėtis. Noriu atkreipti dėmesį, daug yra niuansų. Pavyzdžiui, tą ir premjeras išgirdo, ir daugelis mūsų žmonių išgirdo. Daugiau faktų tokių pateikta buvo, kad jų žvalgybos tarnybos užkardė nemažai teroro aktų ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir daugelyje Europos valstybių.
Ar mes apie tai kada nors išvis bent esame kalbėję? Jie iš tikrųjų tam tikrą darbą atlieka, ir mes apie tai nekalbame. Arba štai pavyzdį pasakysiu. Dabar neturiu statistikos, bet jei gerai pamenu, liepos 14-ąją buvo per 150 raketų ir sviedinių skeveldrų paleista iš Gazos sektoriaus į Izraelį. Ar tai yra normalu? Ar mes žinome apie tai?
– Ministre, kaip Izraelio klausimas Europos Sąjungoje... Kaip, jūs įsivaizduojate, galima keisti pačią retoriką, kalbėjimą apie tai? Ar Lietuva pajėgi tai padaryti?
– Mes jau darome. Mes jau darome. Ne tai, kad pajėgi. Mes darome jau. Ir šitas kvietimas Premjero po daugelio metų susitikti neformaliai, jis dalyvavo labai aktyviai tame, ir įvyko pokalbis, dalyvaujant ir aukštai užsienio politikos atstovei. Pirmą kartą. Tai vienas pokalbis, žinoma, nieko neišspręs. Jis kaip tik parodė, kad mes nesusikalbame daugeliu atvejų, nes nesikalbame.
Kadangi daromi pareiškimai per spaudą ar, sakysime, straipsniai, kuriuose pasmerkimas dažnai būna labai vienpusis. Dar kartą pabrėžiu, niekas nesako, kad reikia 100 proc. sutarti, ką sako Izraelis, bet neįsiklausyti į jų argumentus...
Dar leiskite pasisakysiu apie Iraną, konkretus pavyzdys, esu tą sakęs ir mūsų užsienio reikalų ministrų posėdžiuose. Mes, europiečiai, irgi tą pačią politiką vykdome ir mėginame išsaugoti tą sutartį, kurią stipriai kritikuoja JAV, ypač Izraelis. Bet mes visada ir aš visą laiką pabrėždavau kalbėdamas – kalbėkime taip pat ir apie tai, kas nepadengta sutartimi. Pavyzdžiui, Irano galima veikla regione. Galima parama teroristų grupuotėms. Padidintas sodrinimas urano, kas gali atverti kelius branduolinei programai. Mes apie tai nekalbame, ir tai yra klaida. Ir čia mes labai aiškią užimame poziciją, manau, labai konstruktyvią.
– L.Linkevičiau, o štai šiame susitikime trijų Baltijos šalių premjerų ir pono Netanyahu ar buvo kalbama, kad Rusija taip pat yra teroristinė valstybė? 2014 m. prezidentė pasakė, kad Rusija yra teroristinė valstybė.
– Mes tokių terminų nevartojome pokalbiuose, bet mes labai principingai kalbėjome, ir ne tik mūsų premjeras, bet ir Latvijos, ir Estijos. Mes leidome suprasti, kad nepasitikime Rusija. Mes nepasitikime, turime tam pagrindo, turime priežasčių, ką ji veikia regione.
Mes klausėmės taip pat, kokią poziciją premjeras užima – jis čia gana aiškiai išdėstė. Jų pozicija yra labai paprasta, matematiškai kalbant: jie nesikiša į Rusijos vidaus reikalus ir Rusija nesikiša į Izraelio reikalus. Ir ten, kur interesai kažkiek persidengia, jie bando nekonfliktuoti, kaip tai yra, tarkime, Sirijoje, kad nebūtų konfrontacijos. Labai paprastai paaiškinta. Galima tai suprasti.
