„R.Tillersonas padėkojo už mūsų indėlį į NATO, už tą kokybišką partnerystę, jeigu cituotumėme patį sekretorių“, – BNS telefonu iš Vašingtono antradienį sakė L.Linkevičius.
Europoje pastaraisiais mėnesiais tvyro nerimas dėl naujojo prezidento Donaldo Trumpo požiūrio į NATO ir Rusiją.
Naujoji JAV administracija itin ragina Aljanso nares gynybai skirti daugiau lėšų, nes iki šiol tam 2 proc. bendrojo vidaus produkto skiria tik penkios NATO narės iš 28-ių.
Lietuvos ministras tvirtino, kad iš JAV valstybės sekretoriaus Baltijos šalys priekaištų nesulaukė.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel pareiškė, kad Vokietija skolinga NATO „didžiules sumas“ ir kad Berlynas ir kiti sąjungininkai turėtų daugiau mokėti Vašingtonui už gynybą.
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai per pokalbį su R.Tillersonu taip pat aptarė finansavimą gynybai. Lietuvos ministras tvirtino, kad iš JAV valstybės sekretoriaus Baltijos šalys priekaištų nesulaukė.
Vienintelė Estija iš Baltijos šalių skiria 2 proc. BVP gynybai. Lietuva ir Latvija šį rodiklį žada pasiekti kitąmet.
„Aš pats pradėjau pokalbį apie saugumo temas ir gynybos išlaidas. Mes patys paminėjome, kad suprantame, jog reikia skirti daugiau lėšų gynybai, kad tą turi daryti visi europiečiai ir kad Baltijos šalys čia užima labai aiškias pozicijas“, – sakė L.Linkevičius.
„Iš jo pusės buvo tik teigiami įvertinimai ir tikrai jokios kritikos. Buvo visiškas supratimas“, – pridūrė jis.
Ministras teigė, kad Lietuva taip pat siekia sustiprinti ir padaryti labiau matomą savo indėlį į kovą su terorizmu – prisidėdama prie tarptautinės bendruomenės pastangų įveikti grupuotę „Islamo valstybė“ šalis gali padvigubinti savo indėlį tarptautinėje koalicijoje.
Jo teigimu, konkretus papildomas Lietuvos indėlis priklausys nuo sąjungininkų poreikių ir tai nebūtinai reiškia, kad šalis tiesiog padvigubins instruktorių skaičių Irake, kur šiuo metu yra dislokavusi šešis karius.
L.Linkevičius tvirtino, kad naujoji JAV administracija yra suinteresuota stiprinti NATO, tačiau tam reikalinga ir tolesnė amerikiečių lyderystė Aljanse.
„Mums labai svarbi JAV lyderystė NATO, ypač dislokuojant dalinius Baltijos šalyse. R.Tillersonas patvirtino, kad JAV lieka įsipareigojusios ir kad jis supranta JAV karių buvimo mūsų šalyse svarbą“, – sakė ministras.
Šiuo metu Baltijos šalys prašo, kad JAV kariai jose būtų dislokuojami nuolatos, o ne rotaciniu pagrindu.
Amerikiečių kariai kiekvienoje Baltijos šalyje rotuojami nuo 2014 metų. Šiais metais į Lietuvą, Latviją ir Estiją JAV kariai atvyksta iš Lenkijoje dislokuotos pėstininkų brigados. Amerikiečiai Lenkijoje taip pat vadovauja čia kuriamam NATO batalionui. Panašūs batalionai dislokuoti ir Baltijos šalyse, tik jiems vadovauja kitos valstybės.
Šiuo metu Baltijos šalys prašo, kad JAV kariai jose būtų dislokuojami nuolatos, o ne rotaciniu pagrindu. Lietuva, Latvija ir Estija taip pat tikisi amerikiečių paramos vystant oro gynybos pajėgumus.
