JAV prezidento kelionė į Europą ar europiečių kelionės į Vašingtoną dažniausiai baigiasi apsižodžiavimu ar nesusipratimais. Prieš pusmetį Donaldas Trumpas Briuselyje iškėlė ultimatumą NATO: Amerika suks savo keliais, jei kiti nemokės. Politikai sako, kad svarbu ką Vašingtonas daro, o ne ką kalba D.Trumpas. Tačiau analitikai pripažįsta, kad ir kalbos kenkia.
„Jo kritika ir aštri retorika nepadeda ir neprisideda prie aljanso patikimumo. Jungtinės Valstijos yra aljanso lyderė. Ir labai svarbu, kad kiekvienas butų tikras, jog Amerika laikysis įsipareigojimų Europos saugumui, gynybai ir atgrasymui“, – sakė buvęs NATO generalinio sekretoriaus patarėjas Heinrichas Braussas
Tačiau kartu analitikai pabrėžia, jog Amerikos kritika dėl išlaidų gynybai teisinga ir europiečiai labiau pradėjo rūpintis savo saugumu. Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai net ragina kurti Europos kariuomenę, kuri papildytų NATO, kai Amerika esą atsitraukia.
„Tai fantazijos. Negali turėti Europos kariuomenės be Europinės vyriausybės. Tik viena vyriausybė gali nuspręsti, kaip ta kariuomenė bus naudojama. Įsivaizduokite, yra integruota kariuomenė ir 27 skirtingos vyriausybės nesutaria, kaip ją naudoti. Kyla pavojus, kad dėl ekonominės naudos sukurta Europos kariuomenė praktiškai nepanaudojama ir neatlieka jokios atgrasymo funkcijos“, – kalbėjo analitikas Julianas Lindley-Frenchas.
Sniego susitikime Trakų rajone, analitikai sakė, kad Europos saugumui gyvybiškai reikia amerikiečių, kaip ir amerikiečiams Europos. Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, kalbos apie Europos kariuomenę pykdo D.Trumpą, tą jis jau ne kartą ir išsakė socialiniuose tinkluose.
„Kalbos apie Europos kariuomenę neturi pagrindo ne tik todėl, kad niekas nežino, kas tai yra, bet ir visiškai be jokios priežasties sukelia nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą už Atlanto ir įneša dar daugiau sumaišties, kurios, mūsų įsitikinimu, neturėtų būti“, – teigė L.Linkevičius.
NATO pareigūnas Jamesas Appathurai sako, kad visiems reikėtų nusiraminti.
„Retorika gali būti pavojinga. Ir labai svarbu, kad visų sąjungininkų retorika demonstruotų vienybę, nes tai – didžiausias atgrasymas“, – kalbėjo J.Appathurai.
Retorika gali būti pavojinga. Ir labai svarbu, kad visų sąjungininkų retorika demonstruotų vienybę, nes tai – didžiausias atgrasymas, – kalbėjo J.Appathurai.
O to susitelkimo, pasak analitikų, reikės daugiau, nes Amerikos dėmesys vis labiau kryps į Kiniją, kaip pagrindinę varžovę. Rusiją ir Kiniją grėsmėmis Jungtinės Valstijos įvardijo dar prieš metus.
„Ateinančius 20, 30, 40 metų didžiausias saugumo iššūkis Jungtinėms Valstijoms bus Kinija, o ne Rusija. Tai reiškia, kad Amerika vis labiau santykius su partneriais Europoje vertins pagal tai kokį jos vaidmenį atlieka strateginėse varžybose su Kinija“, – tikino Tarptautinio strateginių studijų centro pirmininkas prof. Francois Heisbourgas.
O Europos bėda, pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, kad iki šiol nėra vieningos strategijos kaip elgtis nei su sąjungininkais, nei su priešininkais.
„Mes daugelį problemų mokame įvardyti, jas pakartoti, bet neturime strategijų. Ne tik su Kinija, galime drąsiai teigti, kad neturime strategijos su Rusija. Aišku, gal skiriasi ir mūsų vertybiniai akcentai“, – sakė L.Linkevičius.
Ministro teigimu, Europos laukia sunkūs metai ieškant, kas imtųsi lyderystės vienyti, o ne skaldyti.
