„Labai sklandžiai ir draugiškai kalbamės, reikia tik turėti truputėlį kantrybės ir tą procesą vykdysim. Nesiūlyčiau daryti jokių apibendrinančių išvadų dėl atskirų archyvo pareigūnų pareiškimų. Tie pareiškimai gal ir svarbūs, bet tai nėra valstybės nuomonė. Priežasčių nerimauti tikrai nėra“, – BNS penktadienį sakė ministras.
Vokietijos federalinio archyvo prezidentas Michaelis Hollmannas BNS sakė manantis, kad Berlyno diplomatiniame archyve rastą Vasario 16-osios nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo Vokietija galėtų Lietuvai paskolinti vieniems metams, bet neturėtų jo perduoti visam laikui.
„Mano požiūriu, būtų įmanoma oficialiai paskolinti, pavyzdžiui, vienų metų laikotarpiui – minint Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918-aisiais 100-ąsias metines“, – BNS sakė M.Hollmanas
„Vis dėlto atskirti originalų dokumentą nuo jo konteksto ir perduoti jį Lietuvai būtų precedentas, galintis sukelti nenumatytų padarinių visuotinai pripažįstamiems archyvų ir istorikų darbo pagrindiniams principams – ne vien Vokietijoje, bet ir pasaulyje“, – teigė archyvų vadovas.
Ranka rašytą Vasario 16-osios nutarimą lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve kovo pabaigoje rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė išsakė lūkestį, kad Vokietija jį perduos Lietuvos valstybei kaip dovaną valstybės atkūrimo šimtmečio proga.
Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.
