Taip jis kalbėjo Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai antradienį nusprendus leisti Rusijos leidėjų delegacijai sugrįžti į šią instituciją.
Europos Taryba Maskvos teises buvo apribojusi po 2014 metų Krymo aneksijos, o po kurio laiko Maskva pati atsisakė dalyvauti asamblėjos sesijose.
Pasak L.Linkevičius, Rusijos sugrįžimas atrodo „gana keistai ir, tiesą sakant, kontroversiškai“, turint omenyje tai, kad Maskva nekeičia savo elgesio.
2017 metais Rusija įšaldė svarbios dalies savo įnašo į Europos Tarybos biudžetą mokėjimą ir yra grasinusi, kad jeigu nebus reabilituota, pasitrauks iš organizacijos apskritai.
Teisių grąžinimą Rusijai inicijavusios Vokietija ir Prancūzija sako, jog geriau palaikyti dialogą su Maskva, negu kad nediskutuoti daugeliu klausimų šiai pasitraukus.
Šios šalys taip pat perspėjo, kad Rusijai pasitraukus jos piliečiai netektų galimybės ginti savo teises Europos Žmogaus Teisių Teisme ir toliau didintų organizacijos biudžeto praradimus.
L.Linkevičius tvirtino, kad siekis įtraukti Rusiją į dialogą yra geras, tačiau negalima „ignoruoti to fakto, kad situacija blogėja, įsipareigojimai nevykdomi ir gana įžūliai laužomi, kaip ir tarptautinė teisė“.
Maskvai palankūs sprendimai Europos Taryboje yra pirmieji svarbūs žingsniai žemyne švelninant suvaržymus ir sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje.
Kai kurių stebėtojų teigimu, tai gali būti vertinama kaip ženklas, kad Vakarų Europoje manoma, jog reikia grįžti prie geresnių ryšių su Rusija.
Europos Taryba yra 47 narių, su Europos Sąjunga nesusijusi institucija, jai priklauso ir tokios šalys kaip Turkija ar Serbija. Jos veikloje daugiausia dėmesio skiriama žmogaus teisių situacijai.
