„Pirmiausia reikia nusiųsti stiprią žinią ir tai buvo padaryta. Dabar reikia sutelkti dėmesį į taikų sprendimą. Labai svarbu turėti bendrą ir koordinuotą požiūrį. Reakcijos kol kas buvo ganėtinai aiškios ir manau, kad visi turėtume joms pritarti“, – poziciją dėsto Lietuvos užsienio reikalų ministras.
L.Linkevičiaus teigimu, tai skirta ne vien Sirijos režimui, bet ir kitiems žaidėjams. „Nors iš esmės žinia pasiųsta Basharo al-Assado režimui, tačiau ir jo sąjungininkams – Rusijai bei Iranui. Rusijos vaidmuo čia negali likti neįvertintas, nes ji jau 12 kartų vetavo Jungtinių Tautų saugumo tarybos rezoliucijas dėl Sirijos, todėl ir ji turi būti atsakinga už visas pasekmes“, – mano užsienio reikalų ministras.
Vokietija parėmė Britanijos, Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų įvykdytus antskrydžius Sirijoje ir pavadino juos reikalingais ir tinkamais. Tačiau bendrijoje didėja susiskaldymas dėl santykių su Rusija, nes dalis šalių nenori gilinti santykių krizės.
Geriausias rezultatas, kurį ministrai galėtų pasiekti, pasak vieno diplomato, yra bendras visų 28-ių šalių pareiškimas. Maskva stengiasi išnaudoti didėjantį susiskaldymą, kuris išryškėjo, kai diplomatines sankcijas dėl Sergėjaus Skripalio apnuodijimo Rusijai įvedė 20 iš 28 bendrijos šalių.
Londonas ir Paryžius bandys įtikinti ministrus, kad atsakas į cheminio ginklo panaudojimą buvo būtinas ir tinkamas. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas pareiškė, kad reikia didinti spaudimą Rusijai, kad ši pakeistų savo požiūrį ir padėtų išspręsti Sirijos konfliktą.
„Labai svarbu pabrėžti, kad antskrydžiai nebuvo bandymas pakeisti Sirijos karo eigos ar pakeisti Asado režimo. Deja, man atrodo, kad Sirijos karas toliau eis tragiška linkme. Antskrydžiai buvo būdas pasauliui pasakyti – užtenka naudoti cheminius ginklus. Cheminiai ginklai buvo tabu šimtus metų, o Basharas al-Assadas nuėjo per toli ir atėjo laikas pasakyti „ne“. Būtent todėl tai buvo teisingas žingsnis“, – kalba Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas.
