L.Linkevičius klausytojams pasakojo apie neseniai pristatytą 2019 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą. Jis išskyrė, kad Lietuva turi sukaupusi didelį patirties bagažą kovojant su melagingomis naujienomis, dezinformacija ir priešiškų valstybių žvalgyba bei noriai dalinasi šia patirtimi su sąjungininkais ES ir NATO.
„Mūsų priešininkai tampa protingesni, inovatyvesni, prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos, keičia savo taktiką. (...) Niekas nėra tobulas, tačiau mes Lietuvoje išvystėme daug platformų, tarp jų ir nevyriausybinių, ir žmonės paprasčiausiai yra geriau informuoti, turi imunitetą žinioms, ateinančioms iš šalies“, – laidoje sakė L.Linkevičius.
Jis pabrėžė, kad, norint kovoti su melagingomis naujienomis, tai reikia daryti ne draudimais: „Visada skeptiškai žvelgiu, kai stengiamės žmonėms riboti informaciją, nes galvojame, kad jie yra nepakankamai protingi. Tai neteisingas požiūris – cenzūra ir draudimai nėra demokratija. Nors visad sakau, kad melas nėra žodžio laisvė ar alternatyvi nuomonė, turime suprasti, kad žmonės turi būti geriau pasiruošę.“
Būtinybė bendradarbiauti
Tinklalaidėje CEPA prezidentas Peteris B.Doranas gyrė Lietuvos patirtį tvarkantis su melagingomis naujienomis, dezinformacija ir klausė, kaip ES bloko šalys galėtų iš mūsų šalies pasimokyti.
L.Linkevičius atskleidė, kad Lietuvos pareigūnai bei diplomatai jau ilgai siekė atkreipti partnerių dėmesį į šią problemą, tačiau lūžis įvyko tik tiesiogiai susidūrus su pasekmėmis. Kaip pavyzdžius ministras paminėjo Rusijos kariškių virš Ukrainos numuštą keleivinį lėktuvą „MH17“, kišimąsi į Prancūzijos prezidento rinkimus, cheminio ginklo ataką Solsberyje.
„Visi turi nacionalinės patirties, todėl dabar lengviau kalbėti apie šiuos dalykus. Deja, negalime mokytis iš kitų klaidų, tik kai tragedija, klaida atsitinka mums patiems. Tačiau tikiuosi, kad pasimokysime, būsime labiau subrendę, atsparesni. Gaila, bet dar nesame ten, kur norėčiau, kad būtume“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Jis džiaugėsi, kad partneriai Vakaruose didesnį dėmesį ima skirti ir energetiniam saugumui, didėja suvokimas, kad energetika gali tapti šantažo įrankiu.
Kaltinimai rusofobija
Ministras juokėsi iš Kremliaus kartojamų kaltinimų, kad Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis sėja rusofobiją.
„Valdžia Kremliuje mano, kad vienintelė turi teises atstovauti Rusijai, rusams ir rusų kultūrai. Tačiau aš visada sakau, kad kaip mane gali vadinti rusofobu, jei aš kalbu rusų kalba, jei man patinka ši kalba, literatūra. Mes organizuojame Rusijos forumus, kur susitinkame su rusais ir rusiškai kalbamės apie Rusijos ateitį demokratiškame laisvame pasaulyje. Gal tai kai kam nepatinka, tai jų problema, bet ir toliau tai darysime, nes gerbiame šią kultūrą, žmones ir tikime, kad jie nusipelnė gyventi demokratiškame laisvame pasaulyje. Bet tai priklauso nuo jų pačių, kada jie tai padarys, kaip. Neturime minčių ir teisės kištis“, – sakė L.Linkevičius.
Jis pabrėžė, jog būtina atskirti Kremliaus režimą ir Rusiją, o dėl pirmojo darbų negalime kaltinti visų šalies gyventojų.
Laidos vedėjui Brianui Whitmore`ui užsiminus apie Baltarusijos klausimą, ministras taip pat akcentavo dialogo būtinybę.
„Mes ir toliau bendradarbiausime, bet neužmerksime akių prieš pažeidimus žmogaus teisių srityje, laisvės ir politinių partijų veiklos ribojimų. Selektyvus ir pragmatiškas bendradarbiavimas lieka, tikiuosi, kad mums pavyks paremti Baltarusiją srityje, kur ji turi suverenumą“, – komentavo L.Linkevičius.
Jis priminė ir Astravo atominės jėgainės statybų klausimą ir pažadėjo, jog Lietuva ir toliau kovos su šiuo projektu, kuris kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Deja, mūsų aplinkoje, regione nėra jokio progreso. Esu patenkintas, kad laikomės savo pozicijos ES, esu optimistiškas, jog tęsime tai“, – užbaigė ministras.
