Išankstinio balsavimo vietos saviizoliacijoje esantiems rinkėjams buvo įkurtos keturiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Raseiniuose.
Į šiuos punktus saviizoliacijoje esantys rinkėjai atvykti balsuoti galėjo tik savo transportu. Išankstinė registracija nebuvo nereikalinga, tačiau reikėjo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, dėvėti nosį bei burną dengiančią apsaugos priemonę ir turėti savo rašiklį.
Balsavimas mobiliuosiuose punktuose vyko asmeniui neišlipant iš automobilio: rinkimų komisijos narys nustatydavo rinkėjo tapatybę, išduodavo jam balsavimo dokumentus, o rinkėjas, būdamas savo transporto priemonėje, užpildydavo balsavimo biuletenį, įdėdavo jį į vokus, užklijuodavo ir grąžindavo rinkimų komisijos nariui arba įmesdavo į balsadėžę.
Mobilieji punktai pasiteisino
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė 15min teigė, jog specialiai saviizoliacijoje esantiems rinkėjams įrengti mobilieji punktai pasiteisino.
Kadangi rinkėjai balsavo, tie punktai tikrai pasiteisino.
Spalio 21 d., VRK duomenimis, mobiliuose punktuose balsavo beveik 400 asmenų: Vilniuje apie 240, Kaune 125, Šiauliuose bei Raseiniuose po keliolika rinkėjų.
„Kadangi rinkėjai balsavo, tie punktai tikrai pasiteisino. Tai papildoma galimybė saviizoliacijoje esantiems rinkėjams, kurie yra grįžę iš užsienio ar turėję kontaktą su asmenimis, kurie serga COVID-19, atvykti ir pasinaudoti galimybe balsuoti iš anksto“, – teigė L.Matjošaitytė.
-
VRK nori, bet A.Veryga neatsitrauks – mobilių balsavimo punktų izoliacijoje uždarytiems rinkėjams nebus
-
VRK: saviizoliacijoje esantys rinkėjai kviečiami registruotis balsuoti namuose pakartotinio balsavimo metu
-
Saviizoliacijoje esantiems rinkėjams – speciali balsavimo vieta Kaune
-
Pirmadienį atidaromos specialios išankstinio balsavimo vietos saviizoliacijoje esantiems rinkėjams
-
Saviizoliacijoje esantys rinkėjai patenkinti galimybe balsuoti automobilyje
Jei neras namie, praneš policijai
Saviizoliacijoje esantys rinkėjai, kaip ir per pirmą, taip ir per antrą Seimo rinkimų turą turi teisę balsuoti namuose. Tam registruotis reikėjo iki spalio 20 d., jei saviizoliuojamasi ne tuose namuose, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, ir iki spalio 21 d., jei asmuo saviizoliuojasi toje pačioje vietoje, kuri deklaruota kaip gyvenamoji vieta.
Jei saviizoliacijoje esantys asmenys neatsilieps telefonu, bus fiksuojama, kad komisijos nariai atvyko tuo metu, jų nerado, ir informacija dienos pabaigoje bus perduodama policijos pareigūnams per epolicijos portalą.
VRK pirmininkė teigė, jog užsiregistravusių balsavimui namuose saviizoliacijoje esančių asmenų yra kiek daugiau nei 640.
L.Matjošaitytė aiškino, kaip bus elgiamasi komisijų nariams neradus balsuoti užsiregistravusių asmenų: „Imamės griežtos kontrolės šiuo klausimu – jei asmenys nebus rasti namuose, komisijų nariai turės susisiekti su jais nurodytais kontaktiniais telefonais. Jei saviizoliacijoje esantys asmenys neatsilieps telefonu, bus fiksuojama, kad komisijos nariai atvyko tuo metu, jų nerado, ir informacija dienos pabaigoje bus perduodama policijos pareigūnams per epolicijos portalą.“
Po antro turo skundų gali daugėti
Pirmajame ture pasinaudoti savo rinkimų teise pavyko ne visiems saviizoliacijoje esantiems rinkėjams. Buvo sulaukta skundų, jog rinkimų komisijos nariai pas užsiregistravusius balsuoti rinkėjus neatvyko, o VRK tvirtino, kad rinkimų komisijų nariams nepavyko rasti kai kurių besiizoliuojančių rinkėjų.
Rinkimų stebėjimo organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė 15min teigė, kad norinčių kreiptis į teismą jau yra, tačiau laukiama, kol praeis antras turas. Anot jos, po antrojo turo laukiama daugiau skundų.
„Kol kas yra keletas rinkėjų, kuriems nepavyko pasinaudoti savo rinkimų teise, kurie yra už grupinį ieškinį, tačiau iki šiol nėra priimto sprendimo, nes yra perduota informacija VRK, dar renkasi skundai, jų gauta ir po rinkimų dienos. Svarbu palaukti šios savaitės, nes antrame ture gali pasikartoti ši situacija. Prie šių atvejų gali prisijungti ir daugiau rinkėjų“, – teigė M.Šaraitė.
Rinkimai turi būti organizuojami dėl rinkėjų, rinkėjai turi būti informuojami, turi būti sudaromos sąlygos. Dabar, atrodo, ginama tik rinkimų komisijų pusė.
Anot „Baltųjų pirštinių“ vadovės, esminis dalykas norint įrodyti, jog rinkimų komisijos pas saviizoliacijoje esantį asmenį neapsilankė, yra pačių rinkėjų liudijimas: „Buvo gautos išsamios susirašinėjimo su VRK, rinkimų komisijomis, skambučių istorijos. Rinkėjai buvo gavę patvirtinimus, kada ateis rinkimų komisijos, atsakingai laukė ir nesulaukė.“
M.Šaraitė kritiškai vertino griežtą VRK požiūrį ir planus bendradarbiauti su policija: „Atrodo tikrai liūdnai, kai rinkimus organizuojanti institucija turi tokį nepasitikėjimą rinkėjais. Rinkimai turi būti organizuojami dėl rinkėjų, rinkėjai turi būti informuojami, turi būti sudaromos sąlygos. Dabar, atrodo, ginama tik rinkimų komisijų pusė.
Faktas, kad gali būti, kad buvo tokių komisijų, kurios atėjo ir nerado asmenų dėl tam tikrų priežasčių, neprisiskambino ar kilo kitų nesklandumų. Bet, be abejo, rinkimų komisijos turi imtis atsakomybės, proaktyviai ieškoti, skambinti.“
M.Šaraitė teigė, jog organizacija „Baltosios pirštinės“ jau seniau buvo teikusi pasiūlymų VRK, kaip geriau organizuoti balsavimą namuose: „Siūlėme, pavyzdžiui, iš anksto pateikiamus išankstinio balsavimo namuose grafikus, kad rinkėjas žinotų valandos tarpą, kada jam reikia laukti.
Dabar, kai pasakoma kažkada penktadienį ar kažkada šeštadienį, tai natūralu, kad žmogus gali būti tiesiog duše. Tai iš tikrųjų rinkimų komisijos turėtų prisiimti atsakomybę ir daugiau įdėti darbo.“
Nesklandumų, anot M.Šaraitės, kilo ir saviizoliacijoje esantiems asmenims balsuojant mobiliuosiuose punktuose. Nors stebėtojai dėl augančio COVID-19 atvejų skaičiaus ir didėjančios grėsmės proceso stebėti nebuvo siunčiami, buvo gauti keli skundai dėl nepakankamo visuomenės informavimo.
„Nėra aiškiai iškomunikuota, kokiais atvejais žmonės gali ten balsuoti. Buvo tokių atvejų, kad žmonės laukė eilėse ir tik tada sužinojo, kad neturi teisės ten balsuoti“, – teigė M.Šaraitė.
