„Vyriausiojoje rinkimų komisijoje būtini nauji vėjai, institucijos veikloje turi atsirasti daugiau skaidrumo, viešumo. Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla turi būti vykdoma kokybiškiau ir efektyviau, naudojama daugiau technologinių inovacijų (...)“, – antradienį pristatydama parlamente teigė ji.
„Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas žmonėms su negalia ir tautinėms mažumoms“, – tvirtino kandidatė.
Jos nuomone, reikia keisti Baudžiamąjį kodeksą dėl rinkėjų papirkimo, nes dabar bausmės sulaukia tik tie papirkinėtojai, kurių valia buvo įvykdyta, o bandę paveikti rinkėjų valią asmenys lieka nenubausti. Atitinkamą pataisą yra pateikusi Vidaus reikalų ministerija.
Paklausta apie Vyriausybės planus iki 2019 metų įteisinti elektroninį balsavimą per rinkimus, L.Matjošaitytė teigė, kad gal ir įmanoma spėti tam pasirengti, tačiau ji pabrėžė, jog prieš tai reikėtų sistemą išbandyti balsuojant užsienyje ar iš anksto.
„Jeigu būtų priimtas sprendimas internetinį balsavimą vis dėlto įvesti, mano nuomone, iš pradžių reikėtų jį išbandyti užsienyje balsuojantiems asmenims ar iš anksto balsuojantiems asmenims, pažiūrėti, su kokiomis mes kliūtimis, problemomis susiduriame“, – teigė ji.
Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas teiravosi kandidatės į VRK vadoves apie jos buvusį darbą žemės ūkio bendrovėje „Ilzenbergas“, įmonėje ŽVC.
„Dirbote Vaido Barakausko įmonėse, net ne vienoje, kartais net vienintele darbuotoja. Vaidas Barakauskas, kaip žinia, susijęs su keliais epizodais, kurie buvo STT tyrimų objektas, tai yra „Lietuvos avialinijų“ privatizavimo ir sunaikinimo epizodas, kitas buvo su automatizuotos šviesoforų valdymo sistemos diegimu Vilniuje. Tai buvo iki jūsų darbo tose įmonėse. Tuomet, kai dirbote jo įmonėse, buvo atliktos kratos 2013 metais „FlyLAL“ (...). Ar jūs, kaip dirbanti teisininkė, nebuvote susijusi su tais tyrimais, kurie buvo atliekami, galbūt rašėte skundus, teikėte teisines konsultacijas?“ – teiravosi parlamentaras.
L.Matjošaitytė tvirtino bylose nedalyvavusi, jokių teisinių konsultacijų neteikusi.
„Jokių skundų, jokių pranešimų, jokių raštų nerašiau, tose bylose nedalyvavau. Tie visi procesai turbūt buvo jau gerokai iki mano darbo tose įmonėse. Atkreipsiu dėmesį į tai, kad toms įmonėms vadovavo visiškai kiti žmonės ir tiesioginio darbo su ponu Barakausku nebuvo“, – pabrėžė ji.
Pristatyti kandidatai į naujos sudėties VRK
Pristatydamas L.Matijošaitytę, dabartinę VRK pirmininko pavaduotoją, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad tai nepriekaištingos reputacijos, turinti darbo VRK patirties, nepolitizuota kandidatė.
„Tikiuosi, kad ji užtikrins komisijos skaidrų ir profesionalų darbą“, – sakė jis.
VRK pirmininką slaptu balsavimu skiria Seimas parlamento vadovo teikimu. Taip pat slaptu balsavimu tvirtinami VRK nariai, kuriuos deleguoja teisingumo ministras, prezidentas, Lietuvos teisininkų draugija. Savo atstovus į komisiją teikia ir daugiamandatėje apygardoje mandatų gavusios partijos, jei kandidatai atitinka įstatymo reikalavimus, Seimas negali jų atmesti.
Į naująją VRK prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo skirti politologą Vincentą Vobolevičių ir žiniasklaidos atstovę Aistę Žilinskienę, teisingumo ministrė Milda Vainiutė – teisininkus Darijų Beinoravičių ir Svetlaną Misevičienę, Teisininkų draugija – teisininkus Svajonę Šaltauskienę ir Joną Udrį.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į komisiją deleguoja Jonę Valčiukienę, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Vilių Semešką, Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – Valdemarą Urbaną, Socialdemokratų partija – Jūratę Lebedevienę, Liberalų sąjūdis – Maksimą Reznikovą, „Tvarka ir teisingumas“ – Donatą Laurinavičių.
Pagal įstatymą, Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro Seimas po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų. Dabartinės VRK įgaliojimai baigėsi dar gegužę, tačiau su naujos komisijos sudarymu parlamentas užtruko, Seime strigus „valstiečių“ pataisoms dėl komisijos sudarymo tvarkos. „Valstiečiai“ siūlė braukti iš komisijos partijų deleguotus atstovus, bet nesulaukę kolegų pritarimo šias pataisas atsiėmė.
Kadenciją baigiantis VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas komisijai vadovauja jau daugiau kaip 20 metų – nuo 1994-ųjų. Po pastarųjų Seimo rinkimų sulaukęs kritikos dėl jų organizavimo Z.Vaigauskas buvo raginamas atsistatydinti, į tai jis atsakė netrukus sulauksiantis kadencijos pabaigos ir daugiau į pareigas nepretenduosiantis.
Senosios komisijos vadovo bei narių įgaliojimai nutrūksta, kai prisiekia naujos sudėties VRK.
