Lietuva prašė nebekeisti laiko
Vasaros laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES narėse, galios iki spalio pabaigos. Jis įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, 3 val. nakties laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį. Prie žiemos laiko grįžtama paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. rodykles persukant valanda atgal.
2000-ųjų pavasarį Lietuva, atsižvelgusi į visuomenės apklausos rezultatus, pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo neįvedė vasaros laiko. Tačiau, ruošiantis stoti į ES, to atsisakyta.
Laikas pavasarį ir rudenį vėl keičiamas nuo 2003-iųjų. Sezoninį laiką turi ne tik Bendrijos narės, bet ir kai kurios kitos pasaulio šalys.
Vienas „Vilmorus“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad apie 55 proc. gyventojų laiko keitimą vertino neigiamai. Teiginiui, kad taip sutaupoma elektros energijos, nepritarė net 79 proc. žmonių.
Prieš gerą dešimtmetį Seimas įpareigojo Vyriausybę kreiptis į Europos Komisiją (EK) su prašymu Lietuvoje netaikyti sezoninio laiko. Bet ši suspėjo atitinkamos direktyvos galiojimą pratęsti iki 2016 m. Tuomet nė viena Bendrijos narė nebuvo tvirtai pareiškusi, kad laikrodžių reikėtų nebesukioti.
Taip pat skaitykite: Gyvenome ir Maskvos, ir Europos laiku: ką jo keitimas turi bendro su vabzdžiais, arkliais bei karvėmis
Tačiau jau ne vienus metus visoje ES vyksta diskusijos, ar nereikėtų atsisakyti šios praktikos.
2019 m. pasakė: baikime sukioti laikrodžius
Laikrodžių rodyklių sukiojimas Europoje yra įprotis, susiformavęs dar iki ES įkūrimo. Pirmą kartą jis buvo įvestas siekiant taupyti energiją Pirmojo pasaulinio karo metais, o XX a. aštuntajame dešimtmetyje daugelyje šalių vėl imtas taikyti.
Pirmuosius teisės aktus dėl vasaros laiko įvedimo ES priėmė 1980 m. Specialia direktyva buvo koordinuojama nacionalinė praktika, siekiant užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą.
Valstybės narės gali pačios nuspręsti, kurioje laiko juostoje būti. Šiuo metu ES yra trys standartinės laiko juostos. Vakarų Europos laiku gyvena Airija ir Portugalija.
Lietuva kartu su Bulgarija, Estija, Graikija, Kipru, Latvija, Suomija ir Rumunija priklauso Rytų Europos laiko zonai. Likusiose 17 šalių galioja Vidurio Europos laikas.
Dabartinė direktyva įsigaliojo 2001 m. Bet 2018-ųjų vasarį EP priėmė rezoliuciją, kuria paragino EK išsamiai įvertinti sezoninį laiko keitimą ir prireikus to atsisakyti.
Tuomet didžiausios diskusijos virė dėl to, kokios tvarkos laikytis – visoms valstybėms vienodos ar leisti elgtis savaip, gyventi pagal žiemos ar vasaros laiką. Nors pripažįstama, kad nemažai žmonių dėl laiko keitimo patiria sveikatos sutrikimų ir įvairių nepatogumų, ne vienas politikas siūlė prieš imantis pokyčių atlikti visapusiškus tyrimus.
Tų pačių metų rugsėjį EK pateikė pasiūlymą nebesukioti laikrodžių ir kad valstybės galėtų pačios nuspręsti, kuriuo laiku gyventi. EK inicijuotoje gyventojų apklausoje iš 4,6 mln. dalyvavusių žmonių net 84 proc. pareiškė norą nebekeisti laiko.
EP poziciją dėl to priėmė 2019 m. kovą – didžiule persvara nubalsavo už tai, kad nuo 2021 m. vasaros laiko būtų atsisakyta ir kad valstybės pačios galės nuspręsti, kuriuo laiku – žiemos ar vasaros – gyventi.
Šalys, pasirinkusios vasaros laiką, paskutinį kartą laikrodžius turėjo sukti 2021-ųjų kovą, o kitos, ankstesnį rudenį grįžusios prie žiemos laiko, laikrodžių rodyklių turėjo nebejudinti.
Planus pakeitė pandemija ir karas
Pavasarį laikrodžių rodykles pasukus valanda į priekį, vakarai tampa šviesesni. Rudenį grįžus prie žiemos laiko žmonės rytais gauna daugiau saulės šviesos.
Esama įvairių nuomonių apie laikrodžių rodyklių sukimą. Šią praktiką kritikuoja medikai, anot kurių, laiko pakeitimas net viena valanda išderina mūsų vidinį laikrodį, dėl to daugeliui sutrinka miegas, padidėja irzlumas ir depresijos ar širdies smūgio grėsmė, net susilpnėja imunitetas.
Tyrimai rodo, kad apšvietimo poveikis energijos suvartojimui, buvęs viena iš pagrindinių priežasčių įvesti vasaros laiką, dėl technologinės pažangos dabar yra nereikšmingas. Priešingai, laikrodžių persukimas esą sukelia ekonominių ir socialinių sunkumų, taigi panaikina bet kokią naudą.
Todėl ES – ne tik tarp gyventojų, bet ir tarp politikų – jaučiamas nusiteikimas nustoti sukioti laikrodžius.
Šis klausimas išlieka politinėje darbotvarkėje. Bet iš pradžių EK neparodė didelio susidomėjimo stumti idėją į priekį. Nors jai pritarė EP, Europos Vadovų Tarybos sprendimo taip ir nesulaukta.
Galiausiai ES užgriuvo įvairios krizės – „Brexit“, COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, dėl kurios energijos ir maisto produktų kainos šovė į viršų, tad planas stabdyti laiko keitimą buvo atidėtas iki kol kas nežinomo meto.
„Politinė sistema negali tvarkyti visų dalykų vienu metu, – portalui „Euronews“ anksčiau yra sakęs Švedijos europarlamentaras iš žaliųjų frakcijos, šešėlinis pranešėjas dėl pasiūlymo nutraukti sezoninį laiko keitimą Jakopas Dalunde. – Nekalbame apie „Brexit“, bet Jungtinės Karalystės politikams tuo metu buvo labai sunku susidoroti su kitais visuomenės pokyčiais. Dabar Europos sistema turi susidoroti su daug kuo.”
Laiko keitimas Europoje yra politinis dalykas. Todėl, norint nutraukti du kartus per metus taikomą praktiką, reikės priimti dar ne vieną politinį sprendimą.
